Po kurio laiko paaiškėjo, jog geradarės buvo mulkinamos – pagalbos prašytoja viešai pasakojo šiek tiek kitokį savo gyvenimą. Internete pasipylė priekaištai daugiavaikei marijampolietei. Ši jai pagalbos ranką ištiesusias moteris kaltina šmeižtu.
Negražiai pasibaigusi istorija prasidėjo praėjusių metų pavasarį, kai viename tėvų forume 27 metų marijampolietė Lina (vardas pakeistas. – Red.), besilaukianti ketvirto vaikelio, paskelbė prašymą.
„Laba dienukė. Labai reikalinga jūsų pagalba. Laukiuosi mažo angelėlio – dukrytės. Daktarė pranešė, kad gresia priešlaikinis gimdymas. Būtume be galo dėkingi, jei galėtumėte kūdikėliui pagelbėti reikalingiausiais daikteliais, kuriems įsigyti neturime pinigėlių, – rašė Lina, labai greitai sulaukusi užjaučiančių jaunų motinų pagalbos ir vėl pažėrusi prašymų: – Norėtume paklausti, gal turite kokią seną palutę, patalynukės, galbūt higienos priemonių, kurios netiko jūsų vaikiukui, gal buteliuką ar žaisliuką galėtumėte padovanoti? Būtų nuostabu.“
Du mažus vaikus auginanti Monika buvo viena iš tų, kurios neliko abejingos skurde gyvenančiai daugiavaikei Linai ir jos atžaloms.
„Su Lina susipažinau prieš pat jos gimdymą, kai forume pamačiau pagalbos prašymą. Ne tik pati pririnkau įvairių daiktų, bet ir kitas mamas sukėliau ant kojų.
Linai dėžėmis vežėme siuntinius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Anglijos, Airijos.
Sumokėjome jos skolą už elektrą – 150 litų, kad tik neišjungtų. Pripirkome visokių daiktų. Lina prašė net tualetinio popieriaus.
Daug kas jai puolė padėti, nes Lina forume pasipasakojo, jog vaikus 12 kvadratinių metrų kambarėlyje augina viena, vyras neva girtavo, mušė ją, todėl buvo išvarytas.
Praėjusių metų balandžio viduryje aš ją nuvežiau gimdyti, nes vyro juk nėra, kaip ji visiems tvirtino, ir ji – visiška vargšė, badaujanti su vaikais.
Sėdėjau ligoninėje, laukiau, kol ji pagimdys. Kai nuėjau į palatą, apstulbau – pas Liną sėdėjo jos vyras.
Vėliau aš su juo kalbėjausi. Jis prisipažino, jog gyvena kartu su Lina, dirba. Mane paaiškėjusi situacija pribloškė.
Kai šiais faktais pasidalijau su forumo dalyviais, Lina pareiškė, jog aš ją šmeižiu ir juodinu, nes pavydžiu“, – pasakojo Monika apie karčią labdaros patirtį. Ją įskaudino, jog pagalbos prašanti Lina elgėsi nesąžiningai, melavo apie tikrąją savo šeiminę padėtį.
Tuo metu moteris su vaikais, sugyventiniu, papūga, žiurkėnu, šuniu ir katinu iš tiesų gyveno prastokos reputacijos name, 12 kvadratų kambarėlyje, kuriame vos tilpo vaikų lovos ir kiti baldai.
Į vaiko teisių apsaugos darbuotojų akiratį Lina pakliuvo 2007-aisiais, kai ligoninėje atsidūrė vandeniu apsiplikinęs vienas iš tuomet dviejų jos vaikų.
Lina tąsyk dievagojosi, jog ji tik minutei nuėjo į tualetą ir išgirdo vaikelio riksmą.
Po šio įvykio moteris buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, iš kurio neišbraukta iki šiol.
Lina neturi problemų dėl alkoholio, ji nelaikoma asocialiu asmeniu.
Į rizikos sąrašą ji buvo įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos.
„Ją reikia mokyti ir kontroliuoti. Tikriname, kaip ji moka mokesčius, primename, kad reikia vaikus nuvesti pas gydytoją“, – pasakojo socialiniai darbuotojai.
Po apsilankymo pas Liną jie nuolat pateikia ataskaitas Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Daugiavaikės motinos požiūris į gyvenimą atsiskleidė maždaug prieš šešerius metus, kai gimė trečias vaikas.
Vienoje socialinės darbuotojos ataskaitoje užfiksuotas suklusti verčiantis sakinys: „Lina tikisi gauti daug labdaros.“
Marijampolietės, primygtinai tvirtinančios, jog ji yra vieniša motina, svajonė pildėsi su kaupu.
Liną ir jos vaikučius ne vieną kartą rėmė olandų šeimos, prekybos centras, kepykla ir pavieniai geradariai.
Marijampolietei buvo dovanojama ne tik drabužėlių vaikams. Ji gavo mikrobangų krosnelę, televizorių, baldų.
Prieš penkerius metus jauną moterį ištiko nelaimė. Ketvirtasis jos vaikas gimė neišnešiotas ir neišgyveno.
Prieš metus – 2013-aisiais – Lina vėl pagimdė.
Sugyventiniai prikaupė nemenkų skolų. Praėjusių metų rudenį jie butų ūkiui bei „Litesko“ buvo skolingi 4 tūkst. litų. Lina dosniai žėrė pažadus skolą išsimokėti dalimis.
„Keista, kad ji nesumažino skolų, nors kai kas Liną paremdavo grynaisiais pinigais. Kur jie prapuolė?
Ji, vargšė, nieko neturi, tik pinigų rūkalams. Jai žmonės aukojo ne po 10–20 litų, o po 50–100.
Iš autobusų stoties siuntų skyriaus pilnos mašinos dėžių po 10 kilogramų svorio būdavo jai atvežamos. Kiekvieną dieną žmonės siuntė. Paskui ji taip priprato, kad net „ačiū“ nesugebėdavo pasakyti“, – piktinosi viena forumo dalyvių, gėdindama pernelyg godžiai paramos kaulijančią marijampolietę.
Praėjusių metų pabaigoje Linai ir jos šeimai nusišypsojo laimė.
Į Marijampolę daugiavaikės motinos bičiulės kvietimu atskubėjo vienos televizijos laidos komanda. Lina prieš kameras verkdama skundėsi sunkiu gyvenimu ankštame kambarėlyje.
Gelbėtojai iš televizijos su atkakliai save vieniša motina vadinančia Lina pasibeldė į Marijampolės savivaldybės mero Vidmanto Brazio kabinetą.
Nors moteriai buvo paaiškinta, jog į didesnio ploto socialinį būstą ji negali pretenduoti, nes turi didžiulę mokesčių skolą, kurią tik žada sumokėti, tačiau jokių žygių nesiima, Lina atkakliai reikalavo savo.
Meras V.Brazys neslėpė, jog jam gaila ne Linos, o jos vaikų. Juk susilaukiant vis daugiau vaikų derėtų pagalvoti, kaip juos sugebės išlaikyti ir patys tėvai. Paramomis ir labdaromis gyvenimą matuojančią Liną tokios pastabos papiktino.
Mero iniciatyva klausimas dėl socialinio būsto suteikimo Linos šeimai buvo įtrauktas į tarybos posėdžio dienotvarkę.
„Savivaldybėje lankėsi vienos televizijos laidos kūrėjai. Juos pasikvietė pareiškėja, gana agresyviai reikalaudama geresnių gyvenimo sąlygų.
Gaila mažamečių vaikų, nes jų motina nesitvarkė dokumentų, todėl negavo kompensacijos už šildymą, skolos pasiekė 4 tūkst. litų. Šiai gyventojai turėtų daugiau padėti socialiniai darbuotojai“, – tarybos posėdyje tąsyk kalbėjo meras V.Brazys.
Posėdyje dalyvaujančiai Linai kai kurie tarybos nariai priminė, jog kiekvienas pilietis turi ne tik teises, bet ir pareigas. Marijampolietei nepatiko tarybos narių pasisakymai, kuriuos ji pavadino išjuoka.
Taryba vienbalsiai nusprendė daugiavaikei motinai pagerinti gyvenimo sąlygas.
Už jai palankų sprendimą Lina niekam nepadėkojo, nors geresnis būstas jai buvo suteiktas didelės išimties tvarka – skolininkams būstai nedalijami.
Pačioje praėjusių metų pabaigoje gausi šeima persikraustė į du kambarius geros būklės name.
Tariamai vienišai motinai televizijos laidos komanda ne tik padėjo persivežti daiktus, bet ir baldų salone nupirko dvigulę lovą, komodą, virtuvės komplektą.
„Nurašys skolas, pradėsime naują puslapį“, – televizijos laidoje džiaugėsi Lina. Beje, savivaldybėje niekas nežadėjo nurašyti tų skolų, tik primygtinai pasiūlė Linai raštu pasižadėti jas sumokėti dalimis.
Šių metų balandį į naująjį būstą atslinko nelaimė – kilo gaisras.
Vieną popietę, kai namuose buvo likę du Linos vaikai, vienas jų – pradinukė mergaitė – padegė prie skalbyklės sumestų drabužių krūvą.
Iš pradžių skalbti paruošti apdarai smilko, o po kiek laiko užsiliepsnojo.
Išsigandusi mergaitė nubėgo pas kaimynus šauktis pagalbos. Šie išvedė vaikus į lauką ir iškvietė ugniagesius.
Butas buvo pilnas aitrių dūmų. Nuo ugnies stipriai nukentėjo skalbyklė, išsilydė elektros laidai, sudegė drabužiai, aprūko buto sienos ir lubos.
Vaikų tėvas tuo metu buvo darbe, o Lina – parduotuvėje.
Stipraus šoko ištikta mergaitė prisipažino sukėlusi gaisrą ir paaiškino savo poelgio priežastis.
„Mama kambaryje rūko. Mano visi drabužiai dvokia, todėl vaikai iš manęs šaiposi. Norėjau sudeginti tuos rūbus, kad gaučiau naujų, nesmirdančių“, – svetimiems žmonėms širdgėlą išliejo pradinukė.
Šiuos dukros žodžius, pasakytus ugniagesiams bei kitiems suaugusiems asmenims, Lina vadina apie gaisrą rašiusių žurnalistų prasimanymu.
Moteris tvirtino, jog drabužius mergaitė padegė, kad neva paprasčiausiai nereikėtų eiti į mokyklą.
Po gaisro Lina su vaikais kurį laiką glaudėsi kaime pas sugyventinio motiną, vėliau – Marijampolėje pas giminaitę. Pastarosios bute, Linos teigimu, buvo neįmanoma gyventi, nes didesni giminaitės vaikai skriaudė jos atžalas ir ją pačią koneveikė bjauriais žodžiais, vijo lauk.
„Neiškentę grįžome atgal į savo butą“, – teigė daugiavaikė motina, jau kitame interneto forume prašydama pagalbos.
Kaimynai tvirtino, jog po gaisro moters sugyventinis nesėdėjo rankų sudėjęs – tvarkė elektros instaliaciją, grindis.
Tuo, kad keturių vaikų tėvas gyvena kartu su šeima, kaimynai net neabejoja: „Kai nusprendėme nakčiai rakinti bendro koridoriaus duris ir įtaisėme spyną, Lina atėjo su prašymu: „Reikia rakto, mano vyras šeštą ryto į darbą išeina.“
Socialiniai darbuotojai, girdėdami kalbas, jog Lina vis dėlto nėra vieniša motina, dešimtis kartų bandė aptikti sugyventinį jos bute, tačiau nesėkmingai.
„Jo ieško darbo valandomis. Aišku, kad neras. Jis išeina anksti rytą ir grįžta vėlai vakare. Vaikai primokyti meluoti, kad tėvas kartu negyvena, bet jie ne kartą prasitarė“, – tvirtino gausios šeimos kaimynai.
Padėti padegėliams – šventas reikalas. Lina sulaukė įvairios pagalbos.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai viename forume aptikau pagalbos prašymą, kad po gaisro bute liko jauna mama su keturiais mažamečiais vaikais. Esą nėra kur gyventi, be daiktų, be maisto.
Man nesunku padėti, bet norėjau įsitikinti, ar prašytoja nėra apgavikė. Paprašiau įrodymų ir kitų forumo dalyvių buvau išvadinta beširde, kuri nori pasimėgauti kito nelaime.
Aš iš karto atsiprašiau, kad buvau tokia nepatikli.
Ta moteris, kuri prašė pagalbos, forume įkėlė buto, kuriame įvyko gaisras, ir savo vaikučių nuotraukas.
Sukroviau didžiulę dėžę striukių ir kitokių drabužių, sauskelnių, žaislų. Pripirkau cukraus, sausainių, kruopų, miltų, kondensuoto pieno, citrinų, vitaminų vaikams.
Ji nurodė adresą, kuriuo turėčiau nusiųsti visus daiktus.
Nežinau, kokios nuojautos apimta, prieš išsiųsdama panaršiau internete.
Dieve, ką radau... Aptikau, jog ji turi vyrą, kuris uždirba, ji leidžia pinigus tik sau, pardavinėja suaukotus daiktus, rūko kaip kaminas, prieš socialinę darbuotoją vaidina vienišą mamą, o vaikučiai taip įbauginti, kad nieko nepasakoja.
Supratau, jog ji yra konkreti „erkė“, ne pirmą sykį besinaudojanti žmonių gerumu“, – piktinosi viena jauna motina, ankstesniame forume aptikusi Linos apgaules demaskavusių moterų pasisakymus.
Šios įsitikinusios, jog yra daugybė skurdžiau ir sunkiau gyvenančių šeimų, kurioms iš tiesų reikalinga pagalba, tik ne visos drįsta prašyti.
„Lina pajuto, kaip lengvai galima viską gauti, ir jau, matyt, nebegali sustoti.
Viskas būtų buvę gerai, jei ji prašydama pagalbos būtų sakiusi tiesą. Mes su ja susipykome todėl, kad ji nuolat tvirtino esanti vieniša, vyras geria, neišlaiko, mušasi, pinigų neduoda, todėl neva buvo išvytas. Pasirodo, niekur jo neišvijo.
Tas vyras yra normalus, tik kad tokios išlaikyti nepajėgia. Iš darbo parėjęs pats turi valgyti pasidaryti.
Ji yra protinga ir labai gudri moteris. Sugebėjo pusei Lietuvos susukti protą, ir ta pusė Lietuvos pakibo ant jos kabliuko“, – teigė forumo dalyvės.
Lina savo nuomonę emocingai gina internete ir visus kaltina šmeižtu.
„Viena apšmeižė, o visos patikėjo ja, net neįsitikinusios. Išsikviesiu, jei reikės, šį kartą aš pati televizijos pagalbą, kad įrodyčiau, jog be reikalo apšiko. Nebus gėda, nes žinau, kokia tiesa. Pažiūrėsiu, kaip prieš kamerą į akis galės meluoti.
Neišėjo įstatymas, draudžiantis tėvui vaikus lankyti, ar jiems ką nors nupirkti.
Visa valdžia paliudys, niekada savo vaikų neskriaudžiau, jiems visą savo dūšią atidaviau. Ko valdžios niekas neklausė? Teisintis neturiu dėl ko, nes nieko nepadariau. Žinau, kad bandėte mane apšikti pagalbos centrui, bet nepavyko“, – atsikirto marijampolietė, ją nesąžiningumu ir godumu kaltinančioms forumo dalyvėms.
Socialiniai darbuotojai teigė neturintys teisės kištis į jų prižiūrimo žmogaus gaunamas labdaras, nes pažeistų Konstituciją. ˙
