Kokių dar gali kilti abejonių, kai Konstitucinis teismas (KT) paskelbė išvadą, kad be pateisinamos priežasties nedalyvavusi Seimo posėdžiuose N.Venckienė asmeninius interesus iškėlė aukščiau tautos ir valstybės interesų, sąmoningai nevykdė parlamentaro pareigų ir parodė nepagarbą Konstitucijai?
Tačiau „Drasos kelio“ frakcija gieda seną giesmę – atseit N.Venckienei tėvynėje gresia susidorojimas, gal net mirtis nuo kažkokių priešų rankų.
Aišku, vos šeši „drąsuoliai“ neįstengtų sutrukdyti N.Venckienės apkaltos. Bet abejoti, ar apkalta pavyks, verčia „tvarkiečių“ bei Darbo partijos frakcijų viražai.
Antai „tvarkietis“ P.Gražulis aiškino, kad prokurorai nė nenori susigrąžinti N.Venckienės, ir baisėjosi, jog jai skelbiama apkalta net neišsiaiškinus, ar ji dar gyva.
Nekalbant apie tai, kad ir „mirusi siela“ neturėtų būti Seimo narė, kaip galima abejoti, ar ji dar gyva, ir kartu sekti pasakas apie jos aktyvų darbą, nes ji neva siunčia savo frakcijai įstatymų pataisas?
Sveiko proto žmonėms aišku, kad dingdama iš Lietuvos kitą dieną, kai neteko teisinės neliečiamybės, N.Venckienė bėgo ne nuo jos gyvybei pavojų keliančio kažkokio pedofilų klano, o nuo teisėsaugos.
Net vargu ar ji slapstytųsi JAV dėl jai iki šiol pareikštų įtarimų, kad rodė nepagarbą teismui, nevykdė jo sprendimo, trukdė antstolei, pasipriešino pareigūnams, juos nesunkiai sužalojo ir piktnaudžiavo globėjos pareigomis. Už tai nebūtinai sodinama už grotų.
Telieka įtarti, kad N.Venckienė išsigando galimų daug rimtesnių kaltinimų, o jos rėmėjų keliamas triukšmas apie neva jai gresiantį susidorojimą tėra dūmų uždanga.
Kita vertus, ar prokurorai iš tiesų stengiasi N.Venckienę grąžinti į Lietuvą? Tuo galima rimtai abejoti. Atrodytų, jos buvimo vietą nesunku nustatyti, nes į „Lietuvos ryto“ žurnalistų rankas jau pateko jos nuotraukos Čikagoje.
Visuomenei kyla įtarimų, kad N.Venckienės sugrąžinimu į Lietuvą nesuinteresuoti įtakingi politikai, kurie Garliavos įvykiais naudojosi žaisdami savo politinius žaidimus, o dabar bijodami, kad jų veiksmai neiškiltų aikštėn, gali spausti teisėsaugą laikytis pasyvios taktikos. Ne paslaptis, kad net prezidentė D.Grybauskaitė užstojo N.Venckienę. Gal tai ir lemia, kad realiai nė nesistengiama jos sugrąžinti namo.
Suprantama, Lietuvos teisėsauga savarankiškai teisinių veiksmų JAV teritorijoje atlikti negali. Tai būtų šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas.
Bet prokurorai net nesikreipė dėl N.Venckienės ekstradicijos. Kita vertus, jai iki šiol pareikšti kaltinimai nė nesuteikia pagrindo prašyti ją išduoti Lietuvai.
Tiesa, prokurorai jau pradėjo tyrimą dėl galimos pedofilijos įtarus, kad mergaitė buvo tvirkinama mokant ją pasakoti apie patirtą lytinę prievartą, nors šis faktas žinomas jau 5 metus. Jei N.Venckienei būtų pareikšti dar ir tokie kaltinimai, gal jau būtų pagrindas kreiptis į JAV dėl jos ekstradicijos.
Tačiau tai būtų ne vienus metus trunkantis procesas. Tad kai kurie teisininkai įsitikinę, kad galima N.Venckienę teisti už akių, o jau tada laukti ekstradicijos. Bet pirmiausia Seimas turi baigti N.Venckienės parlamentinę karjerą. Juk aišku, kad jei žmogus nedirba savo darbo, jis turi būti atleistas.
Bet ar tikrai Seimas neleis dar nežinia kiek laiko visos Lietuvos laikyti nuo teisėsaugos besislapstančios vienos ponios įkaite?
Už N.Venckienės apkaltą pasisako tik opozicinės Liberalų sąjūdžio ir konservatorių frakcijos bei socialdemokratai. Net jei balsuotų visi šių frakcijų nariai, apkaltai pristigtų bent trijų balsų.
Todėl visai realus pavojus, kad parlamentarai N.Venckienės nepašalins iš Seimo, numoję ranka ir į KT, ir į Konstituciją.
N.Venckienė – ne vienintelis šio Seimo skaudulys. Jos apkalta gali nepavykti tik todėl, kad nesiliauja stumdymas ir dėl Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho bei „tvarkiečių“ lyderio R.Pakso ateities. Seime net susikūrė savotiškas šių veikėjų gynėjų aljansas, kurį vienija tik ciniškas išskaičiavimas, kad ranka ranką plauna.
Seimas jau nespės atiduoti V.Uspaskicho į teisėsaugos rankas dėl teismo įžeidimo, nes jis tapo Europos Parlamento (EP) nariu ir naikinti jo teisinę neliečiamybę teks prašyti jau šios institucijos.
Aišku, kad toliau strigs ir V.Uspaskicho bylos dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos apeliacijos nagrinėjimas – mat teismui irgi teks prašyti EP leidimo jį teisti.
Tuo pat metu Seimas sprendžia ir trečią teisinį rebusą. Laikinoji komisija dėl R.Pakso politinių teisių atkūrimo brandina planą, kaip būtų galima jam leisti dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nesilaikant KT nurodymo, kad tam būtina keisti Konstituciją.
Konstitucinei pataisai reikia 94 parlamentarų balsų, o R.Pakso rėmėjams tiek nepavyksta sutelkti, todėl sugalvota jį išteisinti panaikinant 2004 m. Seimo sprendimą dėl jo apkaltos.
Tam pakaktų ir 85 balsų, nors Seimas tokiu žingsniu ne tik nusivalytų kojas į KT kaip į skudurą, bet ir apeitų Konstituciją.
Aišku, kad „tvarkiečių“, Darbo partijos ir „Drąsos kelio“ frakcijos Seime nesiliaus ieškoti būdų, kaip išteisinti savo lyderius, o tai ir cementuoja jų neformalią koaliciją.
