Moteris nusprendė specialiai nusipirkti žiedą ir jį patikrinti. Sidabrinis žiedas su oranžinės spalvos gintaru kainavo 180 litų. Įsigijusi papuošalą J.Matulionienė jį nunešė į Lietuvos prabavimo rūmus.
Tiesa, moteris į suvenyrų parduotuvę atėjo ne atsitiktinai. Lietuvoje svečiavosi jos bičiuliai iš Izraelio. Užsieniečiai prisipirko masyvių gintarinių papuošalų, kurių kaina turėtų siekti tūkstančius litų. Jau tada J.Matulionienei gintariniai papuošalai pasirodė įtartini, todėl ji sumanė pati apsilankyti netoli Vilniaus Rotušės esančioje suvenyrų parduotuvėje „Baltic souvenir“. Šio tinklo parduotuvių Vilniaus senamiestyje – ne viena.
Sudėtyje yra švino
Žiedą tikrinusių specialistų išvada šiuo metu puikiai matoma prabavimo rūmų tinklalapyje. Specialistai perspėja, kad vienoje Vilniaus parduotuvių, kuri įsikūrusi pačiame centre, parduodamas netikras gintaras.
Papuošalo gintarinė akis tėra gintaro lydinys, kurio sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 40 proc. gintaro miltelių, švino, cinko, vario ir volframo. Akmuo su tokiomis charakteristikomis jokiu būdu nėra tikras Baltijos gintaras. Juolab, kad švinas yra nuodingas metalas.
„Man nėra svarbūs pinigai – žiedas kainavo viso labo 180 litų. Tačiau yra tokių gaminių, kurie kainuoja ne vieną šimtą ar tūkstantį. Man neaišku, kodėl prie tokių gaminių yra duodamas sertifikatas, kad tai yra tikras ir natūralus Baltijos gintaras?“, – nesuprato J.Matulionienė.
Ir iš tiesų, parduotuvėje „Baltic souvenir“, kurioje prekiaujama gintaru, sidabru, linu ir kitokiais suvenyrais, nusipirkus gintarinį papuošalą išduodama kokybę patvirtinanti kortelė.
Kokybės ir kilmės sertifikate anglų ir italų kalbomis teigiama, kad parduotuvė „garantuoja, kad šis rankų darbo produktas yra sukurtas lietuvių menininkų iš tikro Baltijos gintaro“.
Rado to, ko neturėtų būti
Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėjos Violetos Kiselienės teigimu, juvelyrinės medžiagos yra skirstomos į natūralias ir dirbtinai sukurtas. Beveik visos natūralios medžiagos gali būti pagerintos.
Pavyzdžiui, jeigu iš žemės gelmių iškasamas nepatrauklus safyras, jį galima modifikuoti.
„Galima dažyti, kaitinti, daryti paviršiaus difuziją, galimas plyšių užpildymas ir taip toliau. Kiekvieną natūralią medžiagą galima pagerinti, tačiau tam tikrais atvejais galima ir mulkinti pirkėją“, – sakė V.Kiselienė.
Modifikuojant brangius akmenis, labai svarbu nurodyti kas su juo buvo daroma, nes priešingu atveju tai painiotų pirkėją.
„Mes ištyrėme minėtą atvejį. Gintaras yra išlydytas, tai reiškia, kad jis modifikuotas. Darant cheminį tyrimą, specialistas rado, kad lydinyje yra nuo 20 iki 40 proc. gintaro miltelių ir labai daug kitų cheminių elementų, kurių natūraliame gintare tikrai nėra. To, ką mes vadiname natūraliu Baltijos gintaru, ten nėra“, – pabrėžė brangakmenių tyrėja.
Patikrinus žiedo akį infraraudonųjų spindulių spektroskopija, nebuvo užfiksuota ir natūraliam gintarui būdingo spektro atkarpa. Tai yra efektyviausias metodas fosiliniams sakams identifikuoti. Visi šie požymiai leidžia daryti išvadą, kad tai tikrai nėra tikras gintaras, o tik jo gaminys.
V.Kiselienė pabrėžė, kad nieko blogo pardavinėti tokį juvelyrinį dirbinį, tačiau reikėtų tiksliai nurodyti, kokia yra žiedo akies sudėtis.
Laboratorijos tyrėjai buvo gavę panašių gaminių iš Kaliningrado. Jie taip pat buvo ryškios oranžinės spalvos, ir iš pirmo žvilgsnio panašėjo į tikrą gintarą. Darbuotojai bandė elementarius gintaro patikrinimo metodus – trynė į delną, kaitino su karšta adata.
Tokių bandymų metu, natūralaus gintaro gabalėlis turi pradėti skleisti malonų pušų sakų kvapą. Tačiau minėtas gintaras pasmirdo deginta plastmase. Bjaurų kvapą skleidžia tik klastotės.
Gintaras nėra brangusis akmuo, todėl brangakmenių laboratorija nesispecializuoja gintaro tyrimuose, tačiau patikrinti jo kokybę galima visada:„Mūsų verslininkai gintarą veža į įvairias pasaulio šalis. Todėl į prabavimo rūmus dažnai kreipiasi žmonės, kurie prašo patikrinti gintaro kokybę ir išduoti tai patvirtininančius dokumentus.“
Tiekėjai duoda dokumentus
Suvenyrų parduotuvės „Baltic souvenir“ savininkės Erikos Randienės teigimu, perkant gintarą iš tiekėjų yra pasitikima jų pateikiamais sertifikatais.
„Tiekėjai mums garantuoja, kad gintaras yra natūralus. Kiekvienas gaminys turi kodą – jeigu aš pamatyčiau tą gaminį,a š galėčiau atsekti tiekėjo kodą. Tiekėjų yra daug – šimtais. Keletas yra iš Kaliningrado, iš Lenkijos – tai ir didelės bei garsio įmonės, bei maži tiekėjai. Jie garantuoja, kad tai, ką mes gauname yra tikras gintaras“, - sakė E.Randienė.
Ji tikino, kad visi nusipirkti gaminiai turi dokumentus. Suvenyrų parduotuvės savininkė sakė, kad jos parduotuvėje yra ir nešlifuoto gintaro papuošalų ir tam tikromis technologijomis apdirbtų gaminių.
„Žinome, kad yra gintaro klastočių. Tačiau jeigu tiekėjas mums kelia įtarimą, mes iš jo neperkame gintaro. Buvo atvejis, kai iš vieno tiekėjo ėmėme gintaro gaminius, o tarpuose buvo įdėtos neaiškios juostelės. Tai buvo pasakyta, kad gaminyje yra 80 proc. gintaro, o tarpuose – plastikas“, - sakė E.Randienė.
Gintaristė tikino, kad neįmanoma patikrinti nusipirktų gaminių: „Paskutinės naujienos tokios, kad kinai sugeba taip padirbti gintarą, kad jis turi net ir gintaro kvapą. Labai sunku atskirti tikrą gintarą ir klastotę.“
