Išgirdę apie būsimą atleidimą kai kurie devynių institucijų vadovai tai pavadino masiniu valymu, rašo „Lietuvos rytas“.
Iš ministro posto pasitraukiantis „tvarkietis“ V.Mazuronis savo sprendimą aiškino pokyčių būtinumu: „Visi kadenciją baigę vadovai daug nusipelnė aplinkos apsaugos sistemai, esu jiems labai dėkingas, tačiau rotacijos principas – ėjimo į priekį garantas.“
Paklaustas, ar jis nekalba prezidentės, su kuria neseniai buvo susitikęs, žodžiais, V.Mazuronis išsisuko nuo atsakymo ir teigė, kad tik konkurso būdu bus galima objektyviai išsiaiškinti, ar pasibaigus kadencijai atleisti įstaigų vadovai yra geriausi, ar vis dėlto yra ir geresnių už juos.
Daugumos ministro nuosprendį išgirdusių pavaldinių ketverių metų kadencija baigiasi liepos pradžioje. Jie galės siekti sugrįžti į ankstesnes pareigas dalyvaudami konkursuose, kitiems žadamos naujos pareigos.
Palaimino tik tris vadovus
Įstatymai numato, kad pasibaigus ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo ketverių metų kadencijai ministras turi teisę ją dar kartą pratęsti arba nepratęsti. V.Mazuronio palankumo sulaukė tik trys vadovai.
Aplinkos ministras dar ketveriems metams pratęsė Panevėžio ir Klaipėdos regionų aplinkos apsaugos departamentų direktorių Valdemaro Jakšto bei Andriaus Kairio, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininkės Lauros Nalivaikienės kadenciją.
Nepratęsta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės kadencija.
Ministras taip pat nutarė nepratęsti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Raimondo Sakalausko, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Rimanto Prūsaičio, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus Kastyčio Tumino ir Augalų genų banko direktoriaus Bronislovo Gelvonauskio kadencijos.
Iš pareigų pasitraukiantis ministras taip pat nebuvo palankus kadenciją baigiantiems Marijampolės ir Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovams Vytautui Jaškevičiui ir Česlovui Meržvinskui.
Užkliuvo prastos prognozės?
Žinią apie atleidimą ministro pavaldiniai vakar sutiko skirtingai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai vadovaujanti V.Augulienė ją išgirdo atostogaudama. Ministro sprendimas gerokai apkartino nuo 2006 metų įstaigai vadovaujančios mokslininkės poilsį.
„Aišku, kadencija ėjo į pabaigą ir reikėjo visko tikėtis, tačiau vis dėlto buvo netikėta“, – kartėlio neslėpė V.Augulienė.
Beje, jos vadovaujamoje įstaigoje vakar irgi buvo šmaikštaujama, kad galbūt į valdžios nemalonę direktorė pateko dėl ne itin vasariškų orų ar nepalankių sinoptikų prognozių.
Nesijaučia užsibuvęs
Jokių nepalankių sau ženklų iš valdžios Vilniuje neįžvelgė ir Kaune įsikūrusios Valstybinės miškų tarnybos vadovas R.Prūsaitis, apie atleidimą išgirdęs tik iš žiniasklaidos.
Jis „Lietuvos rytui“ pareiškė negalįs vertinti ministro sprendimo, kol nesuprato, kas įvyko: „Jeigu kadencija nepratęsta, vadinasi, blogai dirbau. Kaip kitaip suprasti? Nors jokių priekaištų dėl darbo lyg ir nebuvo.“
Tarnybos vadovas dar irgi nežinojo, ar dalyvaus konkurse.
Agentūrą užgriuvo ir pertvarka
Ministro sprendimas sujaukė ir Aplinkos apsaugos agentūros vadovo R.Sakalausko atostogas. Tiesa, apie atleidimą išgirdęs aplinkosaugininkas nežadėjo keisti atostogų planų. Vis dėlto žinia apie atleidimą jam buvo netikėta.
„Nebuvo jokios konkrečios kalbos apie darbą, sprendimo motyvų nežinau“, – nusivylęs buvo R.Sakalauskas, vakar dar nespėjęs pamąstyti, ar sieks grįžti į pareigas.
Dirbti į agentūrą jis atėjo prieš ketverius metus, todėl taip pat nesijaučia per ilgai užsibuvęs viename darbe. Tačiau kuo galėjo užkliūti ministrui, R.Sakalauskas vakar nesiryžo spėlioti.
Tiesa, Vyriausybėje kaip tik šiomis dienomis turėtų būti priimti sprendimai dėl agentūros pertvarkos. Numatoma, kad vietoj buvusios vienos įstaigos atsiras dvi – naujai įkuriama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba.
Galbūt R.Sakalauskas prieštaravo šioms pertvarkoms, atvirai ar mintyse kritikavo valdžios užmojus?
„Dėl minčių nieko negaliu pasakyti, o viešai nekritikavau“, – nuo netikėtos žinios negalėjo atsitokėti pareigūnas.
Tarnybos likimas – neaiškus
Kėdainių rajone įsikūrusio Augalų genų banko vadovas B.Gelvonauskis naujieną, kad jo kadencija nebus pratęsta, priėmė ramiai: „Įstatymai tokią teisę ministrui numato.“
Dešimtmetį įstaigai vadovaujantis B.Gelvonauskis mano, kad vadovų rotacija nėra blogai.
„Ji yra ir kitose srityse. Tai nėra koks nors blogis. Nematau tragedijos“, – kalbėjo į masinio atleidimo sūkurį patekęs direktorius.
Tačiau jis greičiausiai nesieks sugrįžti į dabartines pareigas. B.Gelvonauskis norėtų likti tarnyboje, bet ir jos likimas nėra aiškus. Pagal Vyriausybės sprendimus jo vadovaujama įstaiga patenka į mažų įstaigų grupę, kurias numatoma reorganizuoti.
Todėl Augalų genų bankas, kuriame yra mažiau nei dvidešimt darbuotojų, turėtų būti prijungta prie kokios nors kitos įstaigos – greičiausiai Valstybinės miškų tarnybos, kurios vadovas R.Prūsaitis irgi pateko į rotacijos girnas.
Karjerą sugriovė gaisras?
Buvusios Vyriausybės sprendimu įtvirtinta ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovų rotacija smogė ir įvairių skandalų iki šiol iš posto nepajudintai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybos vadovei R.Baškytei.
Vakar buvo spėliojama, kad šiai pareigūnei koją esą galėjo pakišti Kuršių neriją neseniai nusiaubęs gaisras, po kurio specialiai sudaryta Aplinkos ministerijos komisija turėjo priekaištų ir R.Baškytei.
Komisija nustatė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija aplaidžiai vykdė savo pareigas – neužtikrino gaisrų prevencijos priemonių ir reikiamų veiksmų gesinant gaisrą.
Komisija siūlė skirti tarnybines nuobaudas tiek R.Baškytei, tiek parko direktorei Aušrai Feser.
Taip pat svarstyta, jog generalinio miškų urėdo B.Sakalausko kėdę gal išjudino miško gaisrų prevencinė sistema, kuriai buvo išleisti milijonai, o nauda esą abejotina.
Bet drastiškus sprendimus dėl pavaldinių priėmęs iš ministro posto pasitraukiantis V.Mazuronis vakar aiškino, kad jo sprendimas nesusijęs su jokiais konkrečiais įvykiais: „Paprasčiausiai baigiasi kai kurių vadovų kadencija.
Tai geriausias laikas, kai galima pasitikrinti, ar nėra geresnių.“
Atliko įpėdinio darbą
Bet toks ministro V.Mazuronio žingsnis vakar suglumino ne tik atleistus įstaigų vadovus, bet ir už Aplinkos ministerijos parlamentinę kontrolę atsakingo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius.
Jo vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas pripažino, kad komiteto nariams per pusantrų metų nepavyko rasti bendros kalbos su ministru, kuris taip pat yra ir šio komiteto narys. „Esu nustebintas, bet tai – ne pirmas kartas.
Dar labiau komitetą buvo nustebinęs ministro sprendimas panaikinti Aplinkos apsaugos departamentą, nors buvo sutarta to nedaryti.“
Seimo komiteto vadovas pripažino, kad ministras turi teisę nepratęsti kai kurių įstaigų vadovų kadencijos: „Bet, manau, kad iš pareigų pasitraukiantis ministras tokį darbą turėjo palikti naujam ministerijos vadovui. Galbūt naujojo ministro, kuris jau netrukus turėtų būti paskirtas, požiūris bus kitoks.“
Parlamentarui taip pat kelia įtarimų ir vadovų atleidimo pagrįstumas.
„Dauguma jų dirbo gerai, jokių problemų dėl jų veiklos neiškildavo. Toks beatodairiškas jų atleidimas kelia įvairių minčių. Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet šis atvejis man panašus į susidorojimą. Juolab kad neaišku, kuo tie žmonės bus pakeisti. Gal ministras turi geresnių vadovų sąrašą? Bet komitetas tokio neturi. Tiesą sakant, kalbos apie rotaciją manęs neįtikina.
Man atrodo, kad nebūtina keisti žmogaus, kuris dirba gerai. Juk jokių konkrečių priekaištų jiems neišgirdome“, – vakarykščiu ministro sprendimu stebėjosi Seimo komiteto vadovas.
