Turiu mėgstamus lietuviškų laidų vedėjus. Tarp jų – Violeta Baublienė (LRT televizija), Daiva Žeimytė („Lietuvos ryto” TV). Su jomis draugaujame ir socialiniame tinkle „Facebook”. Žmonės tampa artimesni, kai juos ne tik matai ekrane, bet ir paskaitai jų mintis.
Mėgstu žiūrėti „Lietuvos ryto” televizijos žinių laidas. Jos nuo kitų skiriasi išsamumu. Akcentuojama tai, kas svarbiausia. Ne tokie reikšmingi įvykiai paminimi keliais sakiniais.
Kitų televizijų žinių laidose daug įvykių lieka už borto – jiems tiesiog pritrūksta laiko. Pažiūriu politines laidas, kuriose dalyvauja mano vyras (Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Red.). Jam patariu ne tik kaip apsirengti. Dažnai išsakau savo nuomonę dėl to, kaip jis dėsto mintis. Kartais jis pasinaudoja mano patarimais.
Savaitgaliais dar gulėdama lovoje pasižiūriu „Lietuvos ryto” televizijos laidą „Šiandien kimba”. Ji kupina teigiamų emocijų. Kartais įsivaizduoju, kad galėčiau tokią laidą vesti – laukiant, kol užkibs laimikis, ar juo džiaugiantis galima aptarti daugybę temų.
Televizija – tai iliuzija. Kartais – užburianti, kartais – nervinanti. Bet labai reikalinga. Savo šeimoje atlikome kelis eksperimentus. Vienas jų – „Ne” televizoriui miegamajame”. Nepavyko. Kitas – „Ne” televizoriui sportuojant”. Irgi nepavyko.
Pakalbame apie tai, kad reikėtų atlikti dar porą eksperimentų: „Ne” televizoriui rytais”, „Ne” televizoriui virtuvėje”. Kažin ar ir jie pavyks.
Nesu priekabi žiūrovė. Mane mažai kas nervina. Ir dėl TV programų nesinervinu. Vis dėlto aš nervinu tuos, kurie televizorių žiūri kartu su manimi, nes nuolat šuoliuoju per kanalus. Taip darau dėl to, kad programos dažniausiai nesudomina.
Kol mano vaikai buvo maži, reguliuodavau, ką gali žiūrėti. Vaikams skirtas laidas įrašydavau į vaizdo juostą, paskui sumontuodavau – palikdavau tik tai, kas, mano akimis, vertinga. Tad jie žiūrėdavo tik griežtai cenzūruotą turinį. Tačiau vėliau nuleidau rankas.
Anksčiau matydama, kad iš TV ekrano kalbami niekai, turėdavau stiprybės perjungti kanalą ar išjungti televizorių.
O dabar apima keistas azartas – pažiūrėti, kuo baigsis kokia nors tuštybės mugė ar ką gero pamatysiu dramatišku tonu pristatytame reportaže.
Kadaise „Tele bim bam” dainuodavo: „Labai geras daiktas yra televizorius!” Buvo gera matyti šią TV programą, su kuria augo mano vaikai. Didžiulis nuostolis, kad nėra kitos tokios laidos.
Prieš 20 metų baigdama žurnalistikos studijas universitete rašiau diplominį darbą tema „Televizijos įtaka”.
Tuo metu buvau tokia optimistė, kad rašiau tik apie teigiamą televizijos įtaką – mokomąsias, pažintines laidas, skirtas ir vaikams, ir senjorams. Dabar būčiau kritiškesnė.
