Bendrasis pagalbos centras pareigūnams padeda ar kliudo?

Nuo birželio pradžios Kauno apskrities gyventojų skambučius priima ir specialiąsias tarnybas nukreipia Klaipėdoje įsikūręs Bendrojo pagalbos centro (BPC) Klaipėdos skyrius.

Klaipėdos BPC operatoriai sulaukė kritikos iš Kauno policijos bei medikų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Klaipėdos BPC operatoriai sulaukė kritikos iš Kauno policijos bei medikų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Jun 22, 2014, 6:24 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 2:42 PM

Įdiegta ir naujovė – policijos budėtojai nuo šiol nebegauna pranešimų telefonu. Skambučius priėmę BPC operatoriai surašo trumpą pranešimo formuluotę, nurodo skambinusio asmens duomenis ir adresą, kuriuo reikia vykti. Ši informacija matoma policijos budėtojų kompiuterių ekranuose.

Policininkai pripažįsta – Klaipėdoje esantys BPC operatoriai neretai sunkiai orientuojasi Kauno apylinkėse, todėl gaunama netiksli informacija. Pareigūnams tenka patiems skambinti juos kviečiančiam žmogui ir aiškintis, kur iš tiesų reikia vykti.

Kauno Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai taip pat kritikuoja BPC darbą, jie norėtų naudotis trumpuoju pagalbos numeriu ir patys, be tarpininkų priiminėti iškvietimus.

Policija klaidžioja po sodininkų bendrijas

Mūsų pareigūnai: tiek budėtojai, tiek operatyvinėse grupėse dirbantys tyrėjai, pakankamai gerai žino prižiūrimą teritoriją. Anksčiau, iškvietimus priimant tiesiogiai, problemų nebūdavo. Dabar, kai informaciją gauname tiesiai iš Klaipėdos BPC skyriaus, pasitaiko visokių kuriozų“, – lrytas.lt sakė Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis.

Pareigūnas spėjo, jog BPC operatoriai, ko gero, nesiorientuoja pakaunėje. Nežino, jog Girininkų kaimai yra du: vienas Kauno,  kitas – Jonavos rajone.

„Kartą gavome iškvietimą į įvykį. Pranešime buvo nurodyta važiuoti iki vandens bokšto, pirmam posūkyje sukti į kairę, o trečiame – į dešinę. Nurodyta buvo tik Sausynės kaimas, o jame – net kelios sodininkų bendrijos, kiekvienoje jų – po vandentiekio bokštą. Gal šie trikdžiai tik laikini, tikiuosi, kad viskas išsispręs“, – vylėsi policijos komisaras.

Kiti kalbinti policijos pareigūnai sakė nesuvokiantys, kam reikalingas tarpininko funkciją atliekantis BPC.

„Anksčiau viskas buvo kur kas paprasčiau. Skambini į policiją, atsiliepia budėtojas ir jam perduodi visą reikalingą informaciją. Budėtojas galėjo palaikydamas ryšį su skambinančiu asmeniu ir tuo pat metu radijo ryšiu koordinuoti pajėgas. Tai ypač svarbu, kai žmogus seka girtą vairuotoją. Dabar, kai BPC operatoriai nenori žmonių tiesiogiai sujungti su policija, kenčia operatyvumas“, – sakė ilgametis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas.

Vietos nustatymas duoda mažai naudos

Nors BPC atstovai deklaruoja galintys gana tiksliai nustatyti skambinančio asmens buvimo vietą, realybėje ši galimybė duoda nedaug naudos.

Pasak policijos pareigūnų, užmiestyje mobiliuoju telefonu skambinančio žmogaus buvimo vieta, nelygu vietovė, nustatoma 6–8 kilometrų spinduliu.

„Skambinančiojo vietos nustatymo sistema yra šleiva kreiva. Ji neveikia taip, kaip turėtų, o Panevėžyje įvykusi tragedija tai įrodė. Kokia iš jos nauda, jeigu žmogaus buvimo vieta nustatoma prie Kauno marių 8 kilometrų spinduliu“, – sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovas Nerijus Mikelionis.

Į tą patį gaisrą – dvi greitosios

Kauno GMP sakė, kad problemų kyla net tik BPC operatoriams nesugebant tiksliai nustatyti skambinančiojo vietos. Daug ką lemia techninės klaidos ir aplinkybė, kad vienas operatorius nežino, ką daro jo kolega.

Jeigu kilo gaisras didelėje sodininkų bendrijoje, kurioje nėra tikslių adresų, ir bendruoju pagalbos numeriu 112 skambina keli žmonės, gali būti, kad jų skambučiai bus registruojami kaip atskiri įvykiai.

„Neseniai buvo atvejis, kai mes į tą patį gaisrą vieną po kito išsiuntėme du greitosios pagalbos automobilius. Mūsų budėtojui kilo įtarimas, kad tai tas pat gaisras, į kurį ekipažas jau išsiųstas. Jis skambino į BPC ir tikslinosi, tačiau jie liepė siųsti brigadą. Taip į gaisrą Kėdainių rajone, kur degė pašiūrė ir medikų visai nereikėjo, buvo nusiųsti du greitosios pagalbos ekipažai“, – sakė Kauno GMP stoties vadovas.

Retai sujungia su greitąja

N.Mikelionis minėjo, jog daug laiko sugaištama dėl to, kad BPC operatoriai toli gražu ne visuomet su medikų dispečeriais sujungia greitąją kviečiantį žmogų.

„Būna atvejų, kai mes privalome susisiekti su žmogumi, kad iki atvykstant medikų brigadai pagalba būtų teikiama telefonu. Tačiau BPC mūsų nesujungia, jie tik perduoda kvietimą ir padeda ragelį. Mūsų dispečeris savo iniciatyva bando susisiekti su pagalbos prašančiu žmogumi, taip gaištamas laikas“, – sakė Kauno GMP vadovas.

Sujungti su medikais ar ne, sprendžia pats BPC budėtojas. Pagal vidinį reglamentą darbuotojas sprendžia, ar jam užtenka kompetencijos priimti iškvietimą, ar būtina sujungti tiesiogiai su medikais. Pasak N.Mikelionio, žmogiškasis veiksnys, sunkiai apibrėžiamos kompetencijos ribos sukelia nemažai sunkumų.

„Šią problemą puikiai išsprendė kaimynai latviai. Pas juos taip pat veikia pagalbos numeris 112, tačiau jie didelių ponų nevaizduoja, jeigu reikia – sujungia tiesiogiai su medikais. Latvijoje greitoji pagalba turi atskirą numerį 113, žmonės gali kviesti greitąją be tarpininkų“, – lrytas.lt sakė N.Mikelionis.

Medikai nori savo numerio

Lietuvoje su greitosios pagalbos stoties darbuotojais galima susisiekti tiesiogiai, egzistuoja keturi trumpieji numeriai. Skambinant iš „Teo“ tinklo reikia rinkti 03, iš „Omnitel“ – 103, iš „Bitės“ bei „Tele2“ tinklų – 033.

„Jau seniai kalbame apie tai, jog reikėtų įvesti vieną numerį 113, kad žmonės galėtų tiesiogiai skambinti medikams. Tačiau yra kažkokių povandeninių srovių, dėl kurių nieko konkretaus nedaroma“, – svarstė N.Mikelionis.

Nuomonei apie numerio 113 būtinumą pritarė ir Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.

„Stengiamės žmonėms nurodyti šiuos trumpuosius numerius, bet žmonėms į galvą įkalta 112. Jeigu būtų dar vienas numeris 113, būtų kur kas paprasčiau. Mes, medikai, nelabai galime daryti įtaką – turi būti priimtas politinis sprendimas“, – lrytas.lt sakė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Ugniagesiai problemų neįžvelgia

Kauno apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, ko gero, vienintelė iš specialiųjų tarnybų, neturėjusi jokių priekaištų BPC budėtojams. Nenuostabu, juk BPC pavaldus tam pačiam Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui kaip ir ugniagesiai.

„Niekada jokių problemų nekyla. Net ir tuomet, kai apskrityje būna vietovardžių su tokiais pat pavadinimais, BPC operatorius pasitikslina. Mes savo dispečerių neturime, BPC viską kontroliuoja BPC operatoriai“, – sakė Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

BPC Klaipėdos skyriaus viršininkas Rolandas Milius lrytas.lt tikino pirmą kartą girdintis Kauno policijos priekaištus dėl netiksliai nurodytų kvietimo adresų.

„Būna tokių atvejų, kai sutampa kaimų pavadinimai gretimose seniūnijose. Kai žmogaus paklausi, į kokią seniūniją jis kviečia pagalbą, jis atsako nežinantis. Iškyla problemų, kai pagalbą kviečia pravažiuojantis žmogus“, – sakė BPC Klaipėdos skyriaus vadovas.

R.Milius pripažino, kad skambinančiojo vietos nustatymas užtrunka, be to, jis nėra toks tikslus, kokio norėtųsi. Dėl to kyla sunkumų sprendžiant, kurioje seniūnijoje yra pagalbos šaukiantis žmogus.

„Pildant kvietimo formą būtina nurodyti gatvę, kaimą, seniūniją ir rajoną. Kai sistema rodo, kad rajone tokiu pat pavadinimu skirtingose seniūnijose yra penki kaimai, sugaištama laiko aiškinantis, kur žmogus iš tikrųjų vieta“, – sakė BPC Klaipėdos skyriaus vadovas.

Klysta ir patys gyventojai

Yra dar viena problema – orientuodamiesi vietovėje BPC operatoriai naudojasi Registrų centro duomenų baze. Pasitaiko atvejų, kai oficialiai gatvės pavadinimas jau pakeistas, į duomenų bazę įtrauktas naujasis pavadinimas, tačiau vietos gyventojai jo nežino ir nurodo senąjį. Tokių atvejų pasitaiko sodininkų bendrijose, kur neseniai baigėsi adresų suteikimo vajus.

„Kartais būna ir taip, kad gatvės pavadinimas pakeistas, tačiau informacija Registrų centrui dėl vienų ar kitų priežasčių dar neperduota. Žmogus nurodo naująjį gatvės pavadinimą, tačiau savo sistemoje mes jos nematome“, – sakė R.Milius.

Į medikų ir policijos pareigūnų priekaištus, jog būtų kur kas lengviau dirbti, jeigu BPV operatoriai tiesiogiai sujungtų su dispečeriais, R.Milius atsakė, jog dirbama vadovaujantis patvirtintu reglamentu.

„Mes privalome nustatyti pagalbos poreikį ir tai, kokia pagalba reikalinga. Jeigu nėra poreikio sujungti su budėtoju, žmogus nėra sujungiamas. Kita vertus, policijoje dirba vienas budėtojas, o pas mus jų daug“, – sakė BPC Klaipėdos skyriaus vadovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.