„Lietuvos rytui“ prieš savaitę išspausdinus straipsnį „Šėtoniškos bylos sargai toliau vaidina angelus“, kuriame užsimenama, jog N.Venckienę palaikė ir į menamos pedofilijos istorijos tyrimą aktyviai kišosi europarlamentaras V.Landsbergis, jau kitą dieną redakciją pasiekė jo laiškas, pavadintas „N.Venckienės bylos šiukšlės“.
Politikui užkliuvo Marijos Milinienės žodžiai, jog „N.Venckienė yra sakiusi, kad ji su mergaite buvo nuvažiavusi pas V.Landsbergį ir jį įtikino, jog mergaitė buvo prievartaujama“.
Tai V.Landsbergis pavadino „ponių pliurpalais“ ir pareiškė, kad „nėra dalyvavęs jokios Venckienės jokiame kruviname šou“, o už M.Milinienės nuomonę pareikalavo iš laikraščio atsiprašyti. Ir pagrasino pagalvosiąs apie „laikraščio etinę bei juridinę atsakomybę“.
Kai taip kalba žymus politikas, kurio žodžiai dar daug kam Lietuvoje svarbūs, verta atkreipti į juos dėmesį. Ir priminti garbiam patriarchui tai, ką jis, atrodo, yra primiršęs. Arba jau norėtų pamiršti.
Mįslingas politiko skambutis
Kad V.Landsbergis yra vienas pirmųjų politikų, ne tik stačia galva puolusių į N.Venckienės palaikytojų gretas, bet ir ėmusių aktyviai kištis į teisėsaugos darbą, – pilna įrodymų viešojoje erdvėje.
Iškart po Kauno žudynių, įvykdytų 2009 metų spalio 5 dieną, Laimutės Stankūnaitės 6 metų dukrelė buvo išvežta į saugią vietą – Vaiko raidos centrą Vilniuje, čia gavo būtiną medikų ir psichologų pagalbą.
Tačiau po kelių dienų mįslingu teismo sprendimu iš ten ji buvo atiduota globoti įtariamojo žudiko Drąsiaus Kedžio seseriai N.Venckienei. Tokiu būdu mergaitė buvo sugrąžinta į šeimą, kur – dabar jau yra pakankamai įrodymų – buvo planuojamos jos motinos, jos tetos Violetos Naruševičienės, teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Andriaus Ūso žudynės, kurpiama pedofilijos istorija.
Į šeimą, kur mergaitė galbūt buvo tvirkinama, verčiant ją piešti lyties organus, mokytis kalbėti apie „sysalus“ ir prieš tėvo vaizdo kamerą liesti intymias savo vietas.
Dabar apie tai prakalbo ir prokurorai, besirengiantys pareikšti įtarimus N.Venckienei dėl vaiko tvirkinimo.
Kas, kokios jėgos nulėmė tokį greitą ir mįslingą teismo sprendimą – atiduoti mergaitę Venckų šeimai?
Vaiko raidos centro direktorė Jovita Petrulytė „Lietuvos ryto“ žurnalistei dabar tvirtino to nežinanti, nes tuo metu buvusi komandiruotėje. Kalbų apie aukštų politikų skambučius ji esą negalinti nei patvirtinti, nei paneigti.
Bet direktorės patvirtinimo ir nereikia, nes skambučių autorių įvardijo pati N.Venckienė.
2009 metų lapkričio 7 dieną, praėjus mėnesiui po žudynių, duodama interviu vienam laikraščiui N.Venckienė pasakė tiesiai šviesiai: „Jei ne Vytautas Landsbergis, mergaitės iš Vaiko raidos centro būtų nepaleidę.
Žinau tik tiek, kad jis kažkam paskambino ir pasakė: „Baikit cirką.“ Manau, kad tas skambutis suveikė.“ Po kelių dienų, lapkričio 13 dieną, į Londoną atvykusi N.Venckienė portalui anglija.lt pakartojo tą patį: „Kažkaip girdėjome Vaiko raidos centre kalbant, kad čia Landsbergis padėjo, paskambino ir pasakė – ką jūs čia išdarinėjate? Kitaip nežinia, kaip būtų buvę.“
Kyla klausimas: kodėl profesorius anuomet nepaneigė N.Venckienės žodžių, nepatraukė į teismą, jei tai buvo šmeižtas?
Paviešino vaiko ligą
Gal nepaneigė todėl, kad N.Venckienė nemelavo? Kad ji vargu ar melavo kalbėdama apie V.Landsbergio paramą, įrodo ir netrukus – 2009 metų lapkričio 20 dieną – „Lietuvos aide“ išspausdintas profesoriaus straipsnis „Kur antra mergaitė?“.
Straipsnį drąsiai galima pavadinti šmeižikišku, bet mėgstantis tautos moraline sąžine būti vadinamas patriarchas, matyt, iki šiol apie tai nepagalvojo.
Straipsnyje apie nušautos V.Naruševičienės devynmetę dukrelę V.Landsbergis sako: „Po bendravimo su „dėdėmis“ ji, kaip sako pažįstantieji, vaikščiodavusi su sauskelnėmis. Tai šios mergaitės motiną, kuri esą šiuos dalykus leisdavusi, net pristatydavusi skriaudikams dukrą, nušovė kol kas nežinomas asmuo.“
Jei V.Naruševičienė būtų buvusi gyva, už tokį jos vaiko ir jos pačios šmeižtą ji, matyt, būtų spjovusi profesoriui į akis.
Šiandien belieka profesorių sugėdinti žurnalistei: „Gerbiamas profesoriau, medikų iškart buvo patvirtinta, kad vaikas buvo priverstas sauskelnes nešioti ne po „bendravimo su dėdėmis“, o dėl ligos. O jūs žiauriai pasityčiojote iš tokią ligą kentėjusios mergaitės, visai Lietuvai išduodamas skaudžią jos paslaptį. Jei pats nesusivokėte, galėjote pasitarti su savo anūko žmona, vaikų ugdymo specialiste, kokią žalą vaikui padarė toks jūsų šmeižtas.“
Apšmeižė teisėjo atminimą
Savo straipsnyje V.Landsbergis apšmeižė ne tik vaikus, bet ir teisėją J.Furmanavičių bei A.Ūsą.
„Nežinia, ar tyrėjai tikrino žinią apie galimas J.Furmanavičiaus ir jo draugų atostogų keliones į Tailandą – žinomą homoseksualų ir pedofilinio turizmo rojų?“ – neatsakingai teškia profesorius.
O prie informacijos prieinančiam aukštam politikui tikrai derėtų žinoti, kad tą žinią paskleidė pati N.Venckienė, o tyrėjai tikrino, bet jokių pedofilinio turizmo kelionių nerado.
Jei tuomet profesorius to ir nežinojo, tai dabar, susipažinęs su tyrimo medžiaga, tikrai žino. Bet vietoj atsiprašymų – grasinimai laikraščiui teismais.
Reikalauja šventojo teismo
Praėjus 3 metams, 2012-ųjų gegužės 17 dieną, iškart po įvykių Garliavoje, kai L.Stankūnaitei pagaliau buvo sugrąžinta dukrelė, profesorius V.Landsbergis, pasirišęs tautinę juostelę, atvyko į „Lietuvos ryto“ televiziją.
Ne, ne pasidžiaugti, kad įvykdytas teismo sprendimas ir Lietuva pasirodė esanti teisinė valstybė, kurios pagrindus jis pats ir dėjo Nepriklausomybės aušroje.
Atvirkščiai, profesorius atsinešė teisinių knygų ir buvo paruošęs net tuomečio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo citatų įrodinėdamas, kad teismų nutarčių vykdymas nėra teisinės valstybės požymis.
Į laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio teiginį, kad byloje jau atliktos visos apklausos ir nebeliko abejonių, jog vaikas turi gyventi su niekuo nenusikaltusia motina, V.Landsbergis atšovė: „Turi pradėti galvoti tie teisininkai, kurie dar mąsto arba dar pajėgūs mąstyti, neafišuoti tokių sąvokų kaip teismo sprendimas.
Aš visada sakau – tai yra to teisėjo sprendimas. Jis yra žmogus, jam gali būti daroma įtaka. Nereikia statyti ant pjedestalo teisėjo Kondratjevo – pagal tą medžiagą jis galėjo padaryti visai kitą sprendimą. Tačiau tai yra Kondratjevo sprendimas, o ne šventojo Lietuvos teismo.“
Sunku suprasti, koks dar „šventasis teismas“ egzistuoja Lietuvoje, bet nesunku suprasti, kad profesorius ir toliau atlieka N.Venckienės gynimo misiją kišdamasis į teismų sprendimus.
Juos suniekindamas ir pavadindamas „teisminiu vaiko pagrobimu“, o pačius teisėjus prilygindamas nemokšoms, nes „ir arkliui“ aišku, bet teisėjams – ne.
Skambutis prezidentei
V.Landsbergis, tuomet kalbėdamas televizijos laidoje, prisipažino, kad dėl N.Venckienės bendrauja ir su prezidente Dalia Grybauskaite.
E.Jakilaitis: „Nuo pat ryto esate šioje istorijoje. Prezidentūra teigia, kad būtent jūs buvote tas žmogus, kuris prezidentei pirmasis pranešė tą naujieną apie Garliavoje vykstančią operaciją.“ (Ji prasidėjo apie 6 val. ryto. – Red.)
V.Landsbergis: „Tai labai keista, jei buvau pirmas. Aš gavau skambutį iš vietos, iš Seimo nario, vykstančio ten, kur jau muša žmones.“
Apie prezidentės D.Grybauskaitės dėmesį išgalvotai pedofilijos istorijai ir jos ne kartą viešai išsakytą paramą N.Venckienei vienoje žurnalisto E.Jakilaičio laidų „Lietuvos ryto“ televizijai yra kalbėjusi ir N.Venckienė.
Ji atvirai pasakė, kad lankėsi pas prezidentę D.Grybauskaitę. Šį apsilankymą ir aptartus klausimus Prezidentūra nutyli iki šiol.
Priėmusi buvusią teisėją prezidentė vėliau taip ir nesurado progos priimti nušauto teisėjo J.Furmanavičiaus artimųjų ar pareikšti jiems užuojautos.
Laidoje V.Landsbergis stebėjosi, kad vaiko paėmimo operacijai prireikė tiek daug ginkluotų pareigūnų, kad vaikas visa tai matė. Bet ar profesorius pamiršo, jog, anot N.Venckienės, jis pats pasistengė, kad vaikas būtų atiduotas tetos N.Venckienės globai į tuos namus?
Nebūtų to įvykę, nebūtų reikėję po trejų metų vaiko iš buvusios teisėjos, nevykdančios teismų sprendimų, namų vaduoti pasitelkus gausybę pareigūnų.
Neremi N.Venckienės? Blogai!
Kad V.Landsbergis buvo visa galva pasinėręs į menamą pedofilijos skandalą ir vaidino ten svarbų vaidmenį gindamas N.Venckienę, teko patirti ir man, žurnalistei.
Prieš dvejus metus, kai teko pasipriešinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir teismų sprendimams priversti mane pasakyti informatoriaus, papasakojusio apie korupciją teismuose, pavardę, mane namuose aplankė Seimo narys, buvęs konservatorius Naglis Puteikis.
Išsakęs savo paramą mano pozicijai neišduoti informacijos šaltinio, N.Puteikis papasakojo apie Seime vykusį konservatorių frakcijos susirinkimą.
„Per susirinkimą pasiūliau partijos nariams – paremkime žurnalistės L.Lavaste poziciją, tai gražiai nuskambės. Visi nutilo. Ir visiškoje tyloje pasigirdo pagyvenusio žmogaus, kurį žino visa Lietuva, balsas: „Ne, Lavaste mes neremsime.“
„Kodėl?“ – paklausiau nustebęs. „Todėl, kad Lavaste negera. Ji palaiko L.Stankūnaitę“, – tuomet paatviravo man, žurnalistei, būsimas pretendentas į Lietuvos prezidentus.
Jo pasakojimas mane nustebino. Negi iškilus politikas gali sau leisti vertinti žurnalistus tik pagal tai, ar jie palaiko L.Stankūnaitę, ar ne?
Įrašuose – garsi pavardė?
Išėjus knygai „Kalės istorija“ apie Garliavos įvykius sulaukiau nepažįstamo žmogaus skambučio.
„Skyrelyje apie V.Landsbergio vaidmenį Kauno pedofilijos istorijoje jūs pateikiate faktų, bet aš jų galėčiau pateikti daug daugiau.
Tai specialiosiomis priemonėmis užfiksuoti Kedžių, Venckų ir jų rėmėjų politikų pokalbių įrašai. Čia jūs rasite nepaneigiamų faktų, kad V.Landsbergio vaidmuo plėtojant pedofilijos istoriją buvo labai svarus.
Kol ši medžiaga yra tyrimo stadijos, prašyčiau išsaugoti visišką slaptumą dėl jos gavimo istorijos, – paprašė vyriškis. – Tačiau ji jums labai pravers, nes nepaliks abejonių, kokį vaidmenį politikai vaidino šioje istorijoje.“
Ir didmeistriai pralaimi
Lieka tikėtis, kad ši pareigūnų jau nagrinėjama medžiaga nedings, bus paviešinta ir užkirs kelią profesoriaus V.Landsbergio teiginiams, kad „Lietuvos rytui“, prabilusiam apie aukštų politikų, tarp jų ir jo paties, paramą N.Venckienei, „rūpi tiražai (labiau už tiesą)“, o liudininkų pasakojimai apie jo vaidmenį šioje tragiškoje istorijoje tėra „pliurpalai“.
Ir, užuot siūlęs „Lietuvos rytui“ jo atsiprašyti, profesorius, kurio žodis Lietuvai iki šiol yra labai svarbus, rastų moralinių jėgų prisipažinti klydęs, pats atsiprašytų aukų artimųjų už savo šmeižikiškus straipsnius bei pareiškimus ir padėtų Lietuvai susitaikyti, užuot kūręs naujas sąmokslo teorijas ir ieškojęs naujų priešų.
O naujų sąmokslo teorijų kurti jis nesiliauja ir dabar. Laiške „Lietuvos rytui“ profesorius rašo: „Kedytės niekada nesu matęs, nors norėčiau pamatyti. Bet ją juk išbraukė.“
Ką reiškia tas „išbraukė“? Supraskit kaip norit ir kurkit savo versijas. O gal jau vertėtų sustoti ir atsipeikėti?
Pagaliau V.Landsbergis, puikus šachmatų žaidėjas, turėtų žinoti, kad ir didmeistriai kartais pralaimi net gerai apskaičiuotas partijas.
Tiesą atskleistų paviešinti įrašai
Kęstutis Betingis
Buvęs Kauno apygardos prokuroras
„Byloje surinkti duomenys, padaryti garso įrašai duoda pagrindo išsiaiškinti ir kalbėti apie tai, su kokiais aukštais politikais Garliavos įvykiai buvo derinami, kas kam skambino ir apie ką kalbėdavosi. Įrašus dabar klausantys pareigūnai tikrai tai žino.
Visuomenei labai reikia aiškumo, todėl būtų labai svarbu tuos įrašus, pokalbius paviešinti, kol mes dar galutinai vieni kitiems neišdraskėme akių. Kad pagaliau visiems būtų aišku ir nebekiltų abejonių, diskusijų dėl vienų ar kitų asmens vaidmens.
O jei to nebus, liks vietos įvairioms spėlionėms ir manipuliacijoms. Gerbiu aukščiausių mūsų valstybės asmenų indėlį į visuomenės pertvarką, todėl nesinorėtų, kad jais kas nors manipuliuotų.
Todėl reikia, kad iš įvairių sričių specialistų būtų sudaryta rimta komisija, ištirtų pokalbių įrašus, paviešintų ir pagaliau leistų visuomenei susidaryti aiškų vaizdą. O kad daugelis aukštų asmenų atrodys negražiai, yra faktas. Bet tada jie galėtų tuos savo pokalbius, savo vaidmenį menamoje pedofilijos istorijoje paaiškinti arba paneigti.
Toks turėtų būti valstybinis požiūris į šią problemą, nes tai svarbu valstybei.
Tačiau dabar matyti, kad tik jūs, žurnalistai, esate priekyje keldami šį klausimą.“
Profesoriaus reakcija kelia nuostabą
Marija Milinienė
Nužudyto Vaido Milinio motina
„Man labai keista V.Landsbergio reakcija į mano žodžius. Aš nieko neišsigalvojau. Apie profesoriaus paramą pati N.Venckienė pasakojo mano vyrui. Be to, ji dažnai apie tai kalbėjo ir viešojoje erdvėje.
Jei N.Venckienė melavo, kaip melavo ir dėl pedofilijos, V.Landsbergis už tokį melą turėtų paduoti ją į teismą. Ir kodėl profesorius to melo, jei tai buvo melas, iškart nepaneigė? Mes visi matėme, kad V.Landsbergis rodė paramą N.Venckienei daugelyje savo pareiškimų, kaip ir prezidentė D.Grybauskaitė.
N.Venckienė man yra sakiusi, kad asmeniškai buvo pakviesta apsilankyti pas prezidentę. Jei ir tai melas, Prezidentūra turėjo tokią informaciją paneigti. Bet to niekada nepaneigė.“
