Vairuotojai taip pat pyksta, kai žiemą automobiliui slystelėjus ratas atsitrenkia į gatvės kraštą ir tas prakerta padangą. Olandai ar belgai sugeba sukurti dviratininkams rojų ir gatvių kelkraščiuose suguldo žemus, pusapvalius kraštus. Bet Lietuva – ne Olandija.
„Aukšti kelkraščiai – sovietmečio palikimas.
Niekas anuomet negalvojo nei apie automobilininkus, nei apie dviratininkus. Žmogus juk niekam nerūpėjo.
Šiuo metu bent jau standartas šiek tiek yra pakeistas. Anksčiau krašto aukštis nuo gatvės paviršiaus turėjo siekti 17 centimetrų, o pagal naująjį standartą pakanka 13 centimetrų“, – sakė kelių tiesimo bendrovės „Eurovia Lietuva“ vadovas Stanislovas Kablys.
Kraštas yra skirtas gatvei ir pėsčiųjų zonai atskirti, o kartu liūties vandeniui nukreipti į lietaus kanalizaciją. Vis dėlto Vakarų valstybėse, kur lietūs taip pat žliaugia, tie kraštai yra daug žemesni ir patogesni.
„Nors Lietuvoje krašto aukščio standartas ir yra pakeistas, nėra tiek pinigų senoms gatvėms perkloti ir aukštiems kraštams pakeisti naujais.
Kita vertus, ir naujose gatvėse klojami kampuoti kraštai, nes tiesiog tik tokie ir yra gaminami. Žinoma, sankryžose, perėjose turėtų būti komfortiškos zonos neįgaliesiems, dviratininkams ir pėstiesiems. Pastaruoju metu bent jau rekonstruojamose gatvėse padaromi nuolydžiai pėstiesiems.
Bet Vilniuje, kaip ir kituose mūsų šalies miestuose, jų dar labai mažai. Viskas matuojama pinigais. Pirmiausia jų ieškoma gatvių duobėms užlyginti, o štai patogumui sukurti pinigų ir nebelieka“, – kalbėjo S.Kablys.
