Anksčiau prokuratūra atsisakydavo nurodyti įtariamosios asmenybę.
Antrą savaitę atostogaujanti įtariamąja tapusi D.Ulbinaitė nusprendė, kol vyks teismo procesas, prezidentės komandoje nedirbti.
„Šiuo metu atostogauju. Neturiu interneto ar kitokių komunikacijos galimybių. Kol vyks teismo procesas, Prezidentės komandoje nedirbsiu“, – Eltai telefonu sakė D.Ulbinaitė.
Bylą perdavė teismui
Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo.
Tyrimas vykdytas nuo pernai spalio, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.
Anot prokuratūros, pirmasis pranešimas apie įtarimą įteiktas lapkričio 25 dieną, o galutinis - kovo 25 dieną.
„Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos Respublikos vadovus nebuvo paskelbta pilna apimtimi ar pažodžiui perteikiant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento slaptame rašte nurodytą informaciją“, - teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Tikisi objektyvumo
D.Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius, kaip ir jo ginamoji sako, kad teisme „yra naudingiau ir prasmingiau nagrinėti aplinkybes“ dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo.
„Tikiuosi, objektyviai ir nešališkai bus ištirta, ar yra valstybės paslaptis. Jeigu randamas kažkoks įtartinos medžiagas paketas, jis siunčiamas į cheminį tyrimą, nepaisant to, kad vaistininko ranka užrašyta, kad yra „kokainas“. Ne tas užrašas lemia, o cheminis tyrimas.
Lygiai taip pat su valstybės paslaptimi - ne žyma lemia valstybės paslapties turinį, o tai, ar duomenys ir informacija, kuri yra joje, priskiriama prie kurio nors detaliojo plano punktų, kuris yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Ne forma lemia informacijos priskyrimą valstybės paslapčiai, o turinys. Ikiteisminis tyrimas savo sprendimais vadovavosi skubotai“, - pirmadienį BNS sakė G.Danėlius.
Jis mano, kad nebuvo pagrindo pradėti šio ikiteisminio tyrimo, jau nekalbant baigti.
Pasak advokato, kai yra įtarimas dėl valstybės paslapties atskleidimo, pirmiausia atliekama procedūra pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. To patikrinimo metu nustatoma, ar tikrai buvo valstybės paslaptis, kurios dalys teksto, pažymos, ar laikmenos sudaro valstybės paslaptį, tada ieškoma kalto asmens.
„Šiuo atveju to nieko nebuvo padaryta. Pats prokuroras žino ir viešai sako, kad pranešimas, kuris buvo BNS, nėra valstybės paslaptis. (...) akivaizdu, kad neturėjo būti surašytas kaltinamasis aktas dėl valstybės paslapties atskleidimo.
Kita vertus, jeigu tai nėra valstybės paslaptis, eitų kalba daugiausiai, kad čia tarnybos paslaptis, o tai baudžiamasis nusižengimas ar nesunkus nusikaltimas. Tiriant baudžiamuosius nusižengimus negalima taikyti tokių procesinių prievartos priemonių, kokios buvo taikomos šiame tyrime - negalima klausytis telefoninių pokalbių. Gali būti taip, kad prokuroras bando pateisinti visų procesinių prievartos priemonių gausą ir siunčia bylą į teismą“, - mano D.Ulbinaitės advokatas.
Bandė apklausti D. Grybauskaitę
Tyrimo metu buvo bandoma apklausti ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau ji duoti parodymų nesutiko.
Prezidentė yra pareiškusi, kad pasitiki savo patarėja. Informacija, kad jai pareikšti įtarimai šioje skandalingoje byloje, buvo pasklidusi jau anksčiau.
Vyriausioji prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė jai mestus įtarimus dėl valstybės paslapties išdavimo ir piktnaudžiavimo vadina prielaidomis ir tikisi greito bei objektyvaus teismo sprendimo.
„Labai gerai, kad pagaliau ši prielaidomis grįsta situacija bus nagrinėjama teisme. Tikiuosi, kad bus priimti greiti ir objektyvūs sprendimai“, - pirmadienį BNS sakė valstybės vadovės patarėja.
Kol kas neaišku, ar D.Ulbinaitė liks dirbti Prezidentūroje su D.Grybauskaite jos antrąją kadenciją.
Žiniasklaidą pasiekė ir daugiau slaptos informacijos
Žiniasklaidą buvo pasiekusi ne tik nutekinta valstybinės reikšmės paslaptis, bet ir tarnybinės paslapties lygio informacija, ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškino valstybės paslapties atskleidimą tyrę prokurorai.
„Neliečiant informacijos dėl valstybinės paslapties, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, galiu pasakyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atitinkamos žiniasklaidos priemonės būstinėje buvo rastos dokumentų kopijos su tam tikromis įslaptinimo žymomis, bet tai buvo informacija, nesusijusi su valstybės paslaptimi“, – pirmadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje žiniasklaidai sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir Korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas
Pasak prokuroro, atskiras ikiteisminis tyrimas dėl šių duomenų nutekinimo nebuvo pradėtas, nes ši informacija, kaip vėliau paaiškėjo, sudarė tarnybinę, o ne valstybinę paslaptį, jos įslaptinimo laikas buvo pasibaigęs, be to, buvo įsiteisėjusi senatis.
„Tiesiog buvo informuotos atitinkamos valstybės institucijos, Valstybės saugumo departamentas, kad tokio pobūdžio informacija buvo rasta. Šios institucijos atliko vidinius patikrinimus ir, manau, padarė reikiamas išvadas. Tikiuosi, ateityje tai taip pat bus tam tikra prevencija“, – sakė G. Ivanauskas.
Krėtė žurnalistų namus
Tyrimo metu apklausti 36 asmenys, buvo klausomasi 17 BNS darbuotojų telefoninių pokalbių, atliekamos kratos kai kurių žurnalistų namuose.
Nutarimas baigti tyrimą priimtas kovo pabaigoje. Dar beveik tris mėnesius po to vyko proceso dalyvių susipažinimas su byla bei pateiktų skundų nagrinėjimas, iš kurių paskutinis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas šių metų birželio 9 dieną.
