A.Danilovas gali rinktis iš bemaž tuzino rusiškų kabelinės televizijos kanalų, ir galėtų jų turėti dar daugiau – jeigu tik turėtų pinigų palydovinei lėkštei.
Jis, kaip ir daugelis buvusios Sovietų sąjungos respublikose gyvenančių etninių rusų, nekalba vietine kalba. Todėl šis 55 metų pensininkas mieliau žiūri žinių transliacijas iš Maskvos ar saujelę nacionalinių Baltijos šalių transliuotojų laidų, sukurtų rusiškai.
Žada bendrą rusišką kanalą
Trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – su nerimu stebėjo, kaip Rusija uzurpavo Krymą ir išrikiavo savo karius palei rytinę Ukrainos sieną tvirtindama, kad tenori apsaugoti savo tautiečius, gyvenančius užsienyje.
Dabar Baltijos šalys stengiasi nuo Kremliaus įtakos apsaugoti milijoną po Sovietų sąjungos griūties šalyse likusių rusų. Ypatingas dėmesys skiriamas užkirsti kelią žiniasklaidos transliuojamai propagandai.
Latvija ir Lietuva laikinai sustabdė prorusiškų televizijos kanalų RTR Rusija ir RTR Planeta transliacijas. Šiuo metu šios šalys planuoja steigti bendrą rusišką kanalą, kuriame būtų priešinamasi rusų propagandai. Finansų tam tikimąsi gauti iš ES.
Estijos Švietimo ministras Jevgenijus Ossinovskis, pats turintis rusiško kraujo, teigė, kad toks projektas yra „nacionalinės svarbos dalykas“. Ypač šalyje, kurioje rusai sudaro net 28 procentus iš 1,3 milijono gyventojų.
„Tai – plataus masto informacinis karas. Faktai būna pateikiami taip, kaip nori Rusijos administracija, - AP duotame interviu kalbėjo J.Ossinovskis. - Galų gale, tai, kaip mes lipdysime bendravimą su savo pačių žmonėmis savose šalyse, yra nacionalinis klausimas“.
Ivarsas Belte - Latvijos nacionalinio transliuotojo vadovas, ir, sakoma, bendro rusiško kanalo sumanytojas – teigė, kad steigti bendrą kanalą būtų pigiau, nei tris atskirus. Jis galėtų pradėti veikti jau kitais arba dar kitais metais. Tačiau neaišku, ar prie jo prisidėtų ES.
Propaganda gaji tarp atsilikusių
Kitaip mąstantys rusai alternatyvios nuomonės ieško internete. Tačiau Rusijoje - šalyje, kur mažiau nei pusė suaugusių žmonių internetu naudojasi kasdien - televizija vis dar išlieka galingu nuomonės formavimo įrankiu. Tas pats galioja ir Baltijos šalių rusakalbiams, kadangi televizija čia vis dar yra pagrindinis žinių šaltinis.
Ukrainoje naujoji valdžia užblokavo Rusijos televizijų programas kaip Kremliaus propagandinio karo prieš šalį įrankį.
Tuo tarpu A.Danilovas, užuot rinkęsis Estijos televizijas, žinias tebežiūri per RTR Rusija ir PBK kanalus. Pastarasis yra Baltijos šalyse populiarus komercinis kanalas, kuris žinias retransliuoja tiesiai iš Rusijos televizijų.
„Tikiu Rusijos televizija labiau, nei Vakarų istorijomis, - teigė A.Danilovas, kalbėdamas apie tai, kaip žiniasklaida nušviečia situaciją Ukrainoje. - Kas tai yra propaganda? Manau, ji egzistuoja visur. Turiu abejonių dėl to, kaip įvykiai Ukrainoje yra pateikiami Vakarų“.
Latvija, kurioje net trečdalis iš 2,2 milijono gyventojų yra rusakalbiai, glaudžia keturis milijonus žiūrovų Baltijos šalyse turinčio PBK būstinę. Apie šį transliuotoją ir tai, kam jis priklauso, yra žinoma mažai. Tačiau žiniasklaidos stebėtojai teigia, kad jo programos yra išskirtinai prorusiškos. NTV, kitas Kremliui ištikimas kanalas, yra antras pagal populiarumą pasirinkimas tarp rusakalbių latvių.
Lietuvoje tik 6 procentai iš visų 3 milijonų gyventojų yra etniniai rusai. Praeitais metais Lietuva PBK kanalą apkaltino „įžeidžiančia ir neteisinga“ 1991 metų sausio įvykių interpretacija. Latvijos valdžia tvirtina akylai stebinti šio kanalo transliacijų turinį. Visgi, tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ duomenimis, balandį PBK Latvijoje buvo žiūrimiausias kanalas.
Buvęs nesusikalbėjimas ir atskirtis
Rusakalbiai yra linkę gyventi bendruomenėmis, atskirai nuo etninių baltų. Iš esmės rusai per daug nesireiškia, ir nėra laikomi grėsme, nepaisant rėksmingų Maskvos pareiškimų, kad rusai Baltijos šalyse yra diskriminuojami ir dėl to jiems reikia Rusijos „protekcijos“. Tokie pareiškimai Ukrainos krizės fone skamba baugiai.
I.Belte – etninis latvis – sutinka, kad rusai buvo ignoruojami per ilgai ir buvo verčiami laikyti bereikalingai griežtus valstybinės kalbos testus Latvijos pilietybei gauti.
Daugeliui po nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalyse likusių rusakalbių – daugiausia etninių rusų, baltarusių ir ukrainiečių – pavyko gauti vietinę pilietybę. Tačiau maždaug 380 tūkstančių regiono gyventojų vis dar yra užburtame pilietybės rate. Daugelis jų yra etniniai rusai, ir Rusija noriai siūlo jiems pasus – tačiau yra neaišku, kiek priėmė tokį pasiūlymą.
„Mūsų integracijos politika išimtinai rėmėsi latvių kalbos mokėjimu. Mano nuomone, tai buvo klaida. Rusakalbė populiacijos dalis prarado savo bendravimo platformą; jie jos neturi, ir mes jos nesuteikiame“, - teigė I.Belte.
Ar yra vilties?
Pastarojo vizito į Estiją metu aukšta JAV diplomatė Victoria Nuland išreiškė nerimą dėl „ypač agresyvios Rusijos finansuojamos propagandos“. Ji paragino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes ieškoti naujų ir šiuolaikinių kelių, kaip užmegzti ryšį su gausiomis rusakalbių bendruomenėmis visame pasaulyje.
„Aišku tai, kad rusakalbių populiacijai Estijoje, kaip, beje, ir Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje, reikia objektyvių, tiesa paremtų žinių“, - kalbėjo ji. - Mes drauge turime stengtis labiau remti tuos nepriklausomus kanalus, kurie stengiasi pateikti tikslias žinias“.
I.Belte žinią sutiko teigiamai: „Tai yra teisingas pradžios žingsnis. Rusakalbių žiūrovų procentas mūsų šalyse yra didžiausias visoje Europoje. Tad jei pasiseks čia, kodėl neturėtų pasisekti visame žemyne?“ Tačiau Ainas Ruussaaras, Estijos transliuotojo ERR vyresnysis vadovas, buvo skeptiškesnis šiuo klausimu. Jis teigė, kad bet kokio naujo kanalo laukia kova, siekiant užkariauti geriausio laiko televizijos auditorijos širdis. Apklausos rodo, kad rusakalbiai žiūrovai mėgsta žiūrėti vieną ir tą patį kanalą, tarkime, populiarųjį PBK.
„Nematau jokios ateities kontrpropagandos prieš Kremlių kanalui. Tai niekada nesuveiks, - teigė jis. - kanas privalo būti visiškai nepriklausomas tam, kad nuspręstų, kokią publicistiką darys ir kokias programas transliuos“.
Parengė Liucija Lenkauskaitė
