Į keblią situaciją Vyriausiasis administracinis teismas pateko po savo sprendimo grąžinti į darbą buvusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) valdybos viršininkę Rasą Karčiauskaitę.
Tai buvo padaryta, nepaisant to, kad dėl tų pačių veiksmų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pripažino R.Karčiauskaitę klastojus dokumentus, piktnaudžiavus tarnyba ir nubaudė pinigine bauda.
Šis sprendimas, kaip ir Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, įsiteisėjo nuo jų paskelbimo dienos.
Negali įvykdyti sprendimo
Jau kitą dieną po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo R.Karčiauskaitė atvyko į savo buvusią darbovietę ir pareikalavo, kad jai būtų parūpinta darbo vieta.
Tačiau iš FNTT pastato jai teko išeiti nieko nepešus. Tarnybos direktorius atsisakė moterį priimti į darbą.
„Tai nereiškia, kad aš atsisakau vykdyti teismo sprendimą. Aš jo įvykdyti paprasčiausiai negaliu, nes pagal įstatymus nuteistas žmogus negali tarnyboje eiti tokių pareigų“, – sakė FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Buvo nutarta, jog FNTT kreipsis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad jis išaiškintų, kaip sugrąžinti į darbą nuteistą pareigūnę.
Patikrinimas – po rašinio
Ši skandalinga istorija prasidėjo dar 2011 metais, kai tuometis FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Valdas Grendelis, važiuodamas tarnybiniu automobiliu, viršijo greitį.
Šį pažeidimą užfiksavo kelyje Vilnius–Molėtai įrengtas greičio matuoklis.
Bet tada baudos už greičio viršijimą pareigūnui pavyko išvengti – tuometė FNTT Administravimo valdybos viršininkė R.Karčiauskaitė Vilniaus kelių policijai nusiuntė raštą, kad greitį viršijęs automobilio vairuotojas vykdė operatyvinę užduotį.
Ši istorija gal būtų taip tyliai ir pasibaigusi, jei ne publikacija „Lietuvos ryte“.
Po straipsnio dienraštyje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, per kurį ir buvo nustatyta, kad R.Karčiauskaitė, norėdama apginti savo gerą draugą V.Grendelį, specialiai surašė ir kelių policijai nusiuntė tikrovės neatitinkantį raštą.
Už tokį pareigūno vardo pažeminimą R.Karčiauskaitė buvo atleista iš pareigų.
Teismas paskyrė bausmes
Tuo pačiu metu dėl jos ir V.Grendelio veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai abu buvusius pareigūnus apkaltino piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu ir bylą perdavė teismui.
Vilniaus apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. R.Karčiauskaitė buvo pripažinta kalta ir nubausta 9750 litų pinigine bauda. Bausmės neišvengė ir V.Grendelis – jam skirta 11 tūkstančių litų bauda.
Bet neseniai nuteistųjų skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas V.Grendelį išteisino.
Tačiau R.Karčiauskaitės skundo Apeliacinis teismas nepatenkino.
„Kolegija mano, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R.Karčiauskaitės veiksmai atitinka nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse“, – po sprendimo sakė teisėja Jolanta Čepukėnienė.
Motyvai abejonių nekėlė
Jau per teismų posėdžius paaiškėjo, jog R.Karčiauskaitę ir V.Grendelį siejo itin artimi santykiai.
Liudytojai papasakojo, kad kai V.Grendelis užeidavo į R.Karčiauskaitės kabinetą, ji tuoj imdavo virti kavą ir liepdavo kitiems savo pavaldiniams išeiti.
Pora, likusi viena, užsirakindavo kabinete ir ilgai bendraudavo. Netgi ir FNTT darbuotojai už akių V.Grendelį kartais pavadindavo Karčiausku.
Tad paaiškėjus, kad greitį viršijo V.Grendelis, niekam nekilo abejonių, kodėl juo taip rūpinosi R.Karčiauskaitė.
Prisidengė vadovais
Kai FNTT gavo kelių policijos reikalavimą nurodyti, kas konkrečiai vairavo automobilį, R.Karčiauskaitė raštą rengusiam tuomečiam savo pavaldiniui Audriui Ramanauskui liepė neminėti konkretaus žmogaus.
Valdybos viršininko pareigas ėjusi pareigūnė A.Ramanauskui paaiškino, kad FNTT vadovybė nusprendė, jog rašte kelių policijai reikia įrašyti, kad automobilio vairuotojas vykdė operatyvinę užduotį.
Teisme A.Ramanauskas tvirtino supratęs, kad toks nurodymas ne tik neteisėtas, bet ir neatitinta tikrovės, tačiau negalėjo nevykdyti savo tiesioginės viršininkės nurodymo.
Viršininkui rašto nerodė
A.Ramanauskas ant FNTT blanko surašė tekstą kelių policijai, kurį turėjo pasirašyti tuometis tarnybos vadovas Vitalijus Gailius. Tačiau R.Karčiauskaitė paaiškino, kad V.Gailius liepė raštą perrašyti ant jos vadovaujamos Administravimo valdybos blanko.
Perrašytą tekstą R.Karčiauskaitė pati pasirašė ir nusiuntė kelių policijai ir ji netrukus nutraukė tyrimą dėl greičio viršijimo.
Tačiau teisme apklaustas buvęs FNTT vadovas V.Gailius paneigė, kad buvo nurodęs R.Karčiauskaitei surašyti tekstą apie tai, kad automobilio vairuotojas vykdė operatyvinę užduotį. Jis neigė ir tai, kad buvusiai pavaldinei nurodė raštą perrašyti ant jos vadovaujamos valdybos blanko.
Pareigūnė kompromitavo FNTT
Bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai konstatavo, kad V.Grendelis negalėjo vykdyti jokios operatyvinės užduoties, nes paprasčiausiai važiavo klausytis paskaitų į Teisingumo ministerijos mokymo centrą.
Be to, R.Karčiauskaitė ne tik neturėjo teisės atsakyti į ne tiesiogiai jos vadovaujamai valdybai adresuotus raštus, bet ir negalėjo pasirašinėti jokių dokumentų, susijusių su operatyvine veikla.
Įvertinę visas aplinkybes, abiejų instancijų teismai akcentavo, kad savo veiksmais R.Karčiauskaitė pažemino pareigūno vardą, kompromitavo FNTT.
Buvo nuspręsta priešingai
Tačiau kitos nuomonės laikėsi administraciniai teismai. R.Karčiauskaitės skundą dėl jos neteisėto atleidimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė visiškai priešingą sprendimą.
Šio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė pripažino R.Karčiauskaitės atleidimą neteisėtu, įpareigojo ją grąžinti į buvusias pareigas ir išmokėti beveik 100 tūkstančių litų už priverstines pravaikštas.
Teismo nuomone, pareigūnė sąžiningai ir principingai atliko savo pareigas. Šį teismo sprendimą neseniai paliko galioti ir Vyriausiasis administracinis teismas.
„Visiškai neaišku, kodėl R.Karčiauskaitė galbūt siekė nuslėpti asmenį, vairavusį automobilį, – V.Grendelį“, – teigiama neskundžiamoje nutartyje.
