Socialdemokratų inicijuotos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Šiuo metu merą renka savivaldybės tarybos nariai.
Už tiesioginius merų rinkimus balsavo 81, prieš buvo 3, susilaikė 23 politikai.
Kaip atrodys nauja tvarka
Pagal naują tvarką, savivaldybės tarybos nariai bus renkami kaip ir iki šiol - pagal partijų ir nepriklausomų kandidatų sąrašus.
Meras būtų renkamas analogiškai kaip Seimo narys - pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriame rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.
Mero įgaliojimams nutrūkus prieš laiką per pusę metų turėtų būti surengti nauji rinkimai.
Seimas taip pat nustatė kitokią mero bei tarybos nario pašalinimo iš pareigų nesibaigus kadencijai procedūrą. Naujas modelis panašus į Seimo nariui taikomą apkaltos procesą.
Pagrindu pradėti mero arba tarybos nario atstatydinimo procedūrą būtų priesaikos sulaužymas arba įgaliojimų nevykdymas. Išvadą, kad meras pažeidė įstatymus ar sulaužė priesaiką turės pateikti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Meras galės būti atstatydintas trijų penktadalių tarybos narių balsais.
Simbolinių dovanų neuždraudė
Seimas atmetė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą uždrausti rinkėjams dovanoti partijos simbolika pažymėtus mažareikšmius daiktus, kurių vertė nesiekia 5 litų. Konservatorius siūlė konkuruoti ne mažomis dovanomis, o idėjomis.
Tačiau dauguma Seimo narių nutarė, kad rinkėjams galima dovanoti tušinukus, kalendoriukus ir kitas smulkmenas. Esą tai pagyvina rinkimų kampaniją, o papirkti rinkėjo tokia smulkme neįmanoma.
Nors dalis Seimo narių baiminosi, kad pagal pakeistus įstatymus naujasis meras turės nepakankamai galių, įstatymas gali užprogramuoti konfliktus tarp mero ir kitų pažiūrų savivaldybės tarybos daugumos, dauguma ragino įteisinti tiesioginius merų rinkimus, nes dauguma gyventojų miestų ir rajonų vadovus nori rinkti tiesiogiai.
Konservatorė Rasa Juknevičienė perspėjo, kad naujoji tvarka rajonuose dėl menkos demokratijos patirties, sovietmečio palikimą, silpnins šalies politinę sistemą, partijas, gali įvesti chaosą savivaldybėse.
Dalis politikų taip pat baiminosi, kad rajonuose tiesioginiai merų rinkimai įtvirtins merus karalius, kurie dėl silpnos konkurencijos vadovaus miestams ar rajonams amžinai.
„Žmonės bus nuvilti ir apgauti. (…) Bus išrinktas meras, kuris neturės įgaliojimų. Tie įgaliojimai bus labai silpni. (…) Jeigu kurioje nors savivaldybėje susiformuos didelė merui priešiška tarybos dauguma, tas meras bus šlepetės vietoje“, - perspėjo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Jis ragino įteisinti tiesioginius merų rinkimus pakeitus Konstituciją, kad meras turėtų daugiau įgaliojimų, nes žmonės nori, kad meras turėtų daugiau galių, nei įteisinta naujame įstatyme.
Socialdemokratė Milda Petrauskienė mano, kad kaip tik įteisinus tiesioginius merų rinkimus, padidės konkurencija, idėjų, kaip valdyti savivaldybę, mero posto galės siekti ne partijų nariai. Ji mano, kad dėl to į rinkimus ateis daugiau žmonių.
Pokyčių bus miestuose?
Politologai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vadina teigiamu poslinkiu valdžią priartinant prie rinkėjų, tačiau sako, kad labiau pokyčiai bus juntami didesniuose miestuose.
„Pats tiesioginių merų rinkimų įvedimo faktas, matyt, leis šiek tiek vietos valdžią priartinti prie žmonių, meras bus labiau atskaitingas vietos bendruomenėms ir tuo demokratija turėtų laimėti. Kita vertus, nereikia manyti, kad tiesioginiai mero rinkimai yra panacėja, kad visas vietos valdžios ir apskritai Lietuvos politikos problemas išspręs. Išties piliečiai ir bendruomenės turi būti gerokai aktyvesnės visuose politikos lygiuose, kad matytume daugiau teigiamų poslinkių“, - BNS ketvirtadienį sakė politologas Algis Krupavičius.
„Aš manau, kad gali daugiau pokyčių būti Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur į mero postus gali pretenduoti ir nacionaliniu lygiu labiau žinomi žmonės, politikai. O tuo metu rajonuose, mažuose miesteliuose, greičiausiai vis tiek į postus kandidatuos tie patys - žinomi, galbūt ne vieną kartą vadovavę, ir natūraliai, matyt, jie turės daugiausiai šansų laimėti tuos rinkimus: ten konkuruoti kažkokiems atvykėliams yra gana sudėtinga ir žmonės labiau linkę pasitikėti tais, kuriuos jau seniai pažįsta“, – savo ruožtu BNS dėstė politologas Tomas Janeliūnas.
Politologas A.Krupavičius, be kita ko, sakė, kad norint savivaldos politikus padaryti labiau atskaitingus gyventojams, ateityje reikėtų svarstyti galimybę smulkinti apygardas. Toks siūlymas buvo pateiktas ir šioje sesijoje Seimui svarstant tiesioginius merų rinkimus įteisinančias pataisas, bet joms galiausiai nepritarta.
„Viena iš aktualiausių pataisų būtų tai, kad savivaldybių tarybų nariai būtų renkami ne visos savivaldybės teritorijoje, bet savivaldybės būtų padalintos į rinkimų apygardas su keliais mandatais ir tuomet toms teritorijoms atstovautų konkrečiai išrinkti kandidatai. Būtų galima išlaikyti iš esmės partinių ir visuomeninių organizacijų sąrašų sistemą, bet apygardos turėtų būti mažesnės ir tuomet rinkėjams būtų aiškiau, kas yra jų atstovai miesto ir rajono savivaldybėje“, - sakė A.Krupavičius.
