Vilniaus SOS vaikų kaime auga per 90 tėvų globos netekusių vaikų ir našlaičių. Juos globoja 11 SOS mamų. Per 19 veiklos metų SOS vaikų kaimai Lietuva užaugino ir į gyvenimą išleido 116 vaikų.
Anot SOS vaikų kaimo atstovės Ievos Matonienės, kad tokių namų nauda neabejotina, įrodė tie 19 metų, kuriuos jie gyvuoja.
„Visi sutinka, kad šeimoje vaikams augti geriausia, o mūsų kaimas ir veikia šeimos principu“, - sakė I.Matonienė.
Ji pasirėmė ir istoriniu pavyzdžiu: austrai po II Pasaulinio karo sumetė po šilingą, kad būtų kuriami SOS vaikų namai našlaičiams, mamų vaidmens ėmėsi našlėmis likusios moterys.
134 pasaulio šalyse veikia tokie globos namai. Tokių yra ir Estijoje, tiesa, kaimynai turi trejus SOS vaikų kaimus. Vieni skirti neįgaliems vaikams.
Viena iš dovanų ta proga Vilniaus SOS vaikų kaimui - 100 tūkst. litų parama, kurią surinko prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai mesdami savo piniginę auką į dėžutes, kurios įrengtos prie kasų. Ši paramos akcija startavo balandį, kurį jau šeštus metus „Maxima“ vadina šeimos mėnesiu. Šįkart buvo nutarta paraginti pirkėjus aukoti pinigų SOS vaikų kaimui.
„Nėra nieko gražesnio už vaiko svajonę turėti jaukius namus ir mamą. Mes kartu galime padėti šią svajonę išpildyti“, -- įteikdamas čekį sakė „Maxima“ vadovas Arūnas Zimnickas.
Nors balandis jau seniai baigėsi, aukų dėžutės 120 parduotuvių lieka iki liepos pabaigos, tad remti vaikų namus galima ir toliau.
Tenka mokyti net kalbėti
Skurdas, smurtas, emocinė prievarta, nepriežiūra – dėl tokių priežasčių į šiuos vaikų namelius atkeliauja mažamečiai.
„Kartais nuvažiavę vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai paimti vaikų randa juos 10 kvadratinių metrų patalpoje, tarp skudurų, baldų lūženų, 20 laipsnių šaltyje. Darbuotojams tenka tuos vaikus tiesiog ištraukti vaikus iš po sulūžusių baldų“, - pasakojo SOS vaikų kaimo atstovė I.Matonienė.
Pasak jos, visoje Lietuvoje globos įstaigose augantys vaikai turi panašių bėdų.
„Būna, ateina 7 metų vaikai nemokantys savaitės dienų, nepažįstantys laikrodžio arba išvis nekalbantys. O nekalba todėl, kad tėvai kurčnebyliai rišdavo jį prie šuns būdos, tad jis augo negirdėdamas žmonių kalbos. O kai tik ateina, nežinia, kodėl jis nekalba – negirdi ar nemoka“, - pasakojo I.Matonienė.
Vaikų ugdymui – rėmėjų pinigai
Kiekvienam žmogui atsigauti po patiriamos prievartos ar vargo reikia įvairių pagalbos priemonių. Vaikams prireikia ir psichologų, ir logopedų pagalbos. Savo daro ir mamos meilė. Tad kai kurie jau po mėnesio džiaugiasi mamos prisilietimu, nors neretam tai vyksta pirmą kartą gyvenime“, -- pasakojo SOS vaikų kaimo darbuotoja.
Mamomis paprastai tampa savo vaikus užauginusios moterys, našlės ar tos, kurios nesukūrė savo šeimos.
SOS vaikų kaimui, kaip ir visiems vaikų namams Lietuvoje, lėšų skiria valstybė. Tai sudaro apie 30 proc. pinigų poreikio. Likusi dalis – rėmėjai, tarp kurių – ir privatūs asmenys, ir įmonės.
Kiekvienas vaikas turi individualių poreikių. Vienas lanko mokyklą, kurioje sustiprintas matematikos mokymas, kitam reikia mokyklos, kurio raida lėtesnė. Dažnas vaikas lanko meno būrelius.
Tam ir skiriamos rėmėjų lėšos. Vaikų ugdymui skiriama ir „Maxima“ tinklo pirkėjų parama.
Mokosi savarankiškai gyventi
Sulaukę pilnametystės SOS vaikų kaimo gyventojai įsikuria tam pačiam vaikų priežiūros įstaigų tinklui priklausančiuose jaunimo namuose.
„Prieš tai stebime, ar tas vaikas pasirengę savarankiškam gyvenimui: ar moka susitvarkyti, taupyti kišenpinigius, ar rimtai galvoja apie darbo paieškas. Tuomet jie išsikrausto į SOS jaunimo namus.
Šiai paslaugai neskiriamas joks finansavimas, tad jai skiriame gerų žmonių pinigai. Šitaip stengiamės, kad mūsų auklėtiniai vėliau nepatektų į valstybės išlaikytinių būrį“, -- kalbėjo I.Matonienė.
SOS jaunimo namuose jais rūpinasi kiti darbuotojai, ypač daug dėmesio skirdami jaunuolio pasirengimui savarankiškam gyvenimui: padedama jaunuoliui baigti mokslus, susirasti darbą, užtvirtinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai: ekonominis raštingumas, darbinimosi įgūdžiai, jei reikia - tebeteikiama medicininė, psichologinė pagalba.
Net suaugę, jau sukūrę savo šeimas buvę SOS vaikų kaimo globotiniai šeimos šventes švenčia vaikystės namuose – SOS namuose, su SOS mamomis, brolius ir seseris, mat SOS šeimose augantys vaikai vienas kitą suvokia kaip brolius ir seseris, ir, žinoma, namus, saugumo jausmą. Daugelyje namelių, ant sienų kabo čia augusių vaikų nuotraukos – kaip brangi šeimos istorijos dalis).
„SOS vaikų kaimai nuo valdiškų vaikų globos namų skiriasi tuo, kad kiekvienas SOS vaikų kaime globojamas vaikas turi individualaus vystymosi planą, pagal kurį vaikui padedama augti: vieniems užtikrinama būtina medicininė pagalba, kitiems būtina skirti didelį dėmesį psichologų pagalbai, tretiems reikia padėti pasivyti bendraamžius moksluose, fizinėje raidoje, ketvirtiems reikia padėti atrasti savo gabumus ir tuo pačiu talentus, kurie padėtų išmokti pasitikėti savimi, penktiems reikia visko išvardyto aukščiau vienu metu“, - pasakojo I.Matonienė.
Smagiai šventė
Ketvirtadienį 19-ojo gimtadienio proga rrdvė tarp SOS šeimų namelių vienai dienai virto koncertų sale po atviru dangumi, karinių ir patriotinių žaidimų poligonu bei nedideliu zoologijos sodu.
SOS vaikų kaimų darbuotojai ir vaikai pievelėje iš kartoninių dėžių surentė pilį-sceną, kurioje dainavo Jeronimas Milius, „Maxima“ talentų konkurso dalyviai, o SOS vaikų kaimo vaikai kartu su SOS mamomis atliko žinomo miuziklo „Brėmeno muzikantai“ motyvais paremtą savąją versiją.
Vėliau vyko sportinės rungtys.
Vienoje kaimo pievelių įsikūrė Lietuvos kinologų draugijos specialistai su šunimis. SOS vaikų kaimai ir kinologai turi ilgos draugystės ir bendradarbiavimo tradicijas: šunų terapijos užsiėmimai padeda kaime globojamiems vaikams įveikti slogius praeities prisiminimus.
