„Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 22,5 proc. žmonių Seimo rinkimuose balsuotų už socialdemokratus, 14,5 proc. – už „tvarkiečius“.
Opozicijos vėliavą nešantys konservatoriai su 10,3 proc. – tik treti. Už jų rikiuojasi „darbiečiai“ ir Liberalų sąjūdis.
Konservatoriai su liberalais kartu pretenduotų tik į 18 proc. rinkėjų paramą, o pagrindines tris valdančiąsias partijas kartu remia kone 45 proc. gyventojų.
Pridėjus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos šalininkus, centro kairiųjų jėgų stovyklą palaiko maždaug pusė rinkėjų.
Naujausi rezultatai mažai skiriasi nuo balandžio mėnesio apklausos.
Bet opozicija teigia, jog gegužę vykę Europos Parlamento rinkimai parodė, kad rinkėjų simpatijos smarkiai pasikeitė.
Pagrindą tokiems teiginiams esą suteikė tai, kad socialdemokratai tuose rinkimuose pagal balsų skaičių liko antri, per plauką atsilikę nuo konservatorių, netoli atsiliko ir liberalai, pralenkę ir „tvarkiečius“, ir „darbiečius“.
Vis dėlto atidžiau panagrinėjus rinkėjų, balsuojančių už vieną ar kitą partiją, skaičių matyti, kad svarbiausios politinės tendencijos lieka tokios, kokias rodo ir visuomenės nuomonės apklausos.
Tai ypač išryškėja lyginant partijų rėmėjų skaičių su praėjusių Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje, kurių aktyvumas buvo panašus, rezultatais.
Konservatorius ir liberalus per Europos Parlamento rinkimus parėmė apie 388 tūkst. rinkėjų. Socialdemokatai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ kartu gavo maždaug 506 tūkst. balsų.
Žinoma, skirtumas tarp partijų blokų nėra milžiniškas ir jis dar gali mažėti.
Ypač turint galvoje, kad, palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais, socialdemokratai prarado apie 50 tūkst., „darbiečiai“ – per 100 tūkst. rėmėjų, o, pavyzdžiui, liberalai įgijo daugiau kaip 72 tūkst. naujų gerbėjų.
Tačiau nereikia pamiršti, kad per 60 tūkst. balsų daugiau gavo ir „tvarkiečiai“, pozicijas smarkiai sutvirtino V.Tomaševskio vedamos tautinės mažumos, valstiečiai su žaliaisiais.
Vadinasi, gali pakakti dabartinių valdančiųjų vieno kito gražiomis spalvomis nutapyto politinio paveikslo, panašaus į pigesnes „Gazprom“ dujas, išradingesnės rinkimų kampanijos, dar labiau ūgtelėjusios ekonomikos, ir tie rinkėjai, iš kurių daugelis galbūt tiesiog neatėjo į Europarlamento rinkimus, gali sugrįžti.
Kita vertus, dešiniojo sparno garvežiu jau save reginčių liberalų nauji rėmėjai – irgi ne iš kokių nors begalinių aruodų.
Neatmestina, jog tai – paskutiniai „taipiečių“ ir liberalcentristų likučiai ar pastovumu nepasižymintys buvę „darbiečių“ rinkėjai, į liberalų glėbį puolę spalvingojo verslininko A.Guogos dėka.
Taigi svarbiausia yra tai, kad toliau tęsiasi pagrindinės opozicinės jėgos – konservatorių – sąstingis.
Juk Europos Parlamento rinkimuose jie daugiausia balsų surinko tik dėl to, kad socialdemokratai ir „darbiečiai“ smarkiai nukraujavo – taip, kad dešinieji atsidūrė pirmojoje vietoje net surinkę mažiau balsų nei per praėjusius Seimo rinkimus.
Tąkart konservatorius parėmė 206 tūkst., dabar – 199 tūkst. rinkėjų.
Užsidarymas ištikimiausių rėmėjų kiaute buvo akivaizdi dešiniųjų problema ne tik 2012 m., bet ir 2008 m. rinkimuose, nepaisant propagandinių šauksmų apie juos neva vis gausiau remiančią „Facebook“ kartą.
Kas toliau? 2008 m. konservatoriams petį pakišo ir į valdžią užkopti padėjo A.Valinskas su savo butaforiniais „prisikėlėliais“, o dabar tokių naujų gelbėtojų politikos horizonte nematyti.
Paskutinį kvapą šiomis dienomis Seime išleidžiantis „Drąsos kelias“ buvo aršus dešiniųjų priešas.
Pirmosiose violetinio sąjūdžio gretose buvę radikalai lyg ir įgavo naują kvėpavimą, surinkę kone trečdalį milijono rinkėjų parašų už „žemės referendumą“. Bet ir šis burbulas, kaip rodo pirmosios išankstinio balsavimo dienos, regis, sprogs šį savaitgalį.
Tad jei per būsimus savivaldos rinkimus opozicija neatras didelių naujų rezervų ar naujų sąjungininkų, jai teks atidėti viltis jau per kitus Seimo rinkimus grįžti į valdžią.
Šias prognozes sustiprina ir padėtis politikos lyderių fronte. Pagal „Vilmorus“ apklausą, žymų šuolį palankiausiai vertinamų veikėjų sąraše padarė tik liberalų lyderis E.Masiulis.
Nors po D.Grybauskaitės pergalės prezidento rinkimuose pastebimai smuktelėjo socialdemokratų vedlio A.Butkevičiaus reitingai, vis dėlto premjeras toliau tvirtai lieka antrojoje vietoje.
Savo pozicijas pirmajame penketuke taip pat sutvirtino „tvarkiečių“ lyderiai R.Paksas ir V.Mazuronis.
Populiariausių rikiuotės priekyje apskritai mirga vien valdančiųjų veidai.
Kitaip sakant, kol kas sunku įsivaizduoti, jog tokie rezultatai pranašautų, kad politinė švytuoklė iš kairės staigiai pakryptų į dešinę.
