Jeigu ministrai neįvykdys prezidentės reikalavimo ir neatleis jos taikiklyje atsidūrusių viceministrų, prezidentė iš naujo tvirtins Vyriausybę be jų.
Apie tokius D.Grybauskaitės užmojus ministrų kabinetą informavo premjeras Algirdas Butkevičius.
Negana to, iki inauguracijos šalies vadovė bando šokdinti valdančiuosius ir kituose baruose.
Teigiama, kad D.Grybauskaitė privertė krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką teikti jos, o ne jo pasirinktą naujo kariuomenės vado kandidatūrą.
Prezidentė taip pat tėškė Seimo valdančiajai daugumai, kad ir be jos pritarimo skirs savo pasirinktą Konstitucinio teismo vadovą.
Per pietus sugadino apetitą
Apie tai, kad kibs į tuos ministrus, kurie jos neklausys ir neatleis jai neįtinkančių viceministrų, prezidentė buvo užsiminusi vos pasklidus kalboms apie vadinamąjį juodąjį sąrašą.
Nors iki šiol nėra tikslios informacijos, kurie viceministrai pasmerkti, greičiausiai kalbama apie kai kuriuos Aplinkos, Energetikos, Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pareigūnus.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, užvakar per tradicinius Vyriausybės pietus premjeras A.Butkevičius pranešė, kad prezidentė pareiškė iš naujo tvirtindama Vyriausybės įgaliojimus turinti teisę palikti kai kurias ministrų kėdes tuščias – būtent tas, kurias dabar užimantys politikai paliks postuose jos klibinamus viceministrus.
Šalies vadovė dėl to esą konsultavosi su konstitucinės teisės autoritetais, kurie patvirtino: ji turi teisę taip pasielgti.
A.Butkevičius ministrus lyg ir bandė raminti, kad tai nebuvęs ultimatumas, o veikiau užuomina.
Kiek bus paaukota?
Tačiau kaip elgsis situacijos ir STT sąrašo nuolat raginantis nesureikšminti Vyriausybės vadovas ir ministrai, kol kas neaišku.
Kai kurie valdančiųjų partijų vadovybės atstovai neabejoja, kad dėl šventos ramybės ir taikos su Prezidentūra premjeras, taip pat į nemalonę patekusių pavaldinių dar nejudinantys ministrai gali paaukoti daugumą ar net visus jų.
Kol kas postą paliko tik žemės ūkio viceministras „darbietis“ Rytis Šatkauskas, kuris pareiškė teisybės ieškosiąs teismuose.
Kitus pasmerktuosius į teisėsaugą kreiptis viešai paragino ir A.Butkevičius, kuris su kitų partijų atstovais dar kartą aptarinės situaciją valdančiosios koalicijos politinėje taryboje.
Įtarimų niekam nepareikšta
Aiškintis dėl juodajame sąraše atsidūrusių viceministrų vakar į parlamentą buvo iškviestas laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis.
Nors viešai buvo linksniuojamas visas būrys viceministrų, kurių skaidrumas STT pareigūnams esą sukėlė įtarimų ir apie tai šios tarnybos vadovybė suskubo informuoti šalies vadovus, prokuroras tvirtino neturįs žinių apie jokius jų nusikalstamus veiksmus.
D.Raulušaitis parlamentarams aiškino, kad tyrimai atliekami, jei turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Anot prokuroro, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams nedelsiant turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Be to, nustačius, kad vienas ar kitas nusikalstamas veikas gali būti padarę konkretūs asmenys, jiems reiškiami pranešimai apie įtarimus.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nė vienam ministrui ar viceministrui pareigūnai nėra įteikę pranešimų apie įtarimus, darytina išvada, kad nei kriminalinės žvalgybos tyrimų, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad jie galėjo būti padarę veikas, turinčias nusikaltimo požymių“, – pareiškė D.Raulušaitis.
Anot laikinojo prokuratūros vadovo, pradėti kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminį tyrimą reikalinga kitokia informacija ir jos kiekis.
Kariuomenę atidavė be mūšio?
Dar nesibaigus kovai dėl viceministrų, valdantieji, atrodo, atsitraukė kituose kadriniuose susirėmimuose su Prezidentūra.
Neoficialiomis žiniomis, taip pasielgė krašto apsaugos ministras J.Olekas. Vietoj tarnybą baigiančio konservatorių ir Prezidentūros statytinio kariuomenės vado Arvydo Pociaus socialdemokratas buvo numatęs prezidentei teikti ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus Gintauto Zenkevičiaus kandidatūrą.
Tačiau po apsilankymo Prezidentūroje ministras pats pateikė šiuo metu kariniu atstovu Lietuvos atstovybėje prie NATO ir Europos Sąjungos dirbančio generolo majoro Jono Vytauto Žuko kandidatūrą, kuriai vakar Seime buvo pritarta vienbalsiai.
„Lietuvos ryto“ šaltinių valdančiojoje koalicijoje spėjimu, J.Olekas greičiausiai pakeitė nuomonę, kai šią kandidatūrą nurodė pateikti prezidentė, atmetusi jo favoritą.
Laikinumas gali užtrukti
Šalies vadovė surado sprendimą ir kaip Seime apeiti galimas kliūtis jos pasirinktai Dainiaus Žalimo kandidatūrai į Konstitucinio teismo pirmininkus.
Šaltinių teigimu, po susitikimo su D.Grybauskaite „darbiečiams“ vadovaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo aplinkai pranešė, kad prezidentės neišgąsdino žinios apie tai, kad D.Žalimo kandidatūra gali nesulaukti parlamentarų pritarimo.
Išgirdusi valdančiųjų politikų abejonių dėl savo pasirinkimo, prezidentė pagrasino, kad Seimo nepatvirtintas D.Žalimas teismui laikinai vadovauti gali ir penkerius metus.
Kad pagal galiojančius įstatymus tokia situacija galima, „Lietuvos rytui“ patvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis socialdemokratas Julius Sabatauskas. Anot jo, laikinai šias pareigas D.Žalimas galės eiti, kol nebus paskirtas kitas pirmininkas.
Socialdemokratas taip pat pripažino, kad D.Žalimo kandidatūrą valdančiosios frakcijos vertina nevienareikšmiškai, ir neatmetė, kad slaptas balsavimas jam gali būti nepalankus.
Nors prezidentės dekretas dėl D..Žalimo kandidatūros buvo pasirašytas tą pačią dieną kaip ir dėl J.V.Žuko, pastarasis jau patvirtintas, o teikimo skirti Konstitucinio teismo vadovą artimiausiose Seimo posėdžių darbotvarkėse nėra.
