Iškart tiek daug viršininkų šalyje anksčiau dar nėra praradę postų. Šios galvapjūtės rekordininku tapo baigiantis darbą Lietuvoje ir į europarlamentaro kėdę persėdantis aplinkos ministras V.Mazuronis.
Po susitikimo su šalies vadove jis pareiškė, kad nepratęs net 9 įstaigų vadovų kadencijos. Tarp jų ir tokie įtakingi valdininkai kaip Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R.Baškytė, generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius R.Sakalauskas.
V.Mazuronio aiškinimu, tai tėra valstybės tarnybai būtina rotacija ir esą jos ėmėsi savarankiškai.
Reikia pripažinti, kad daug metų tose pačiose kėdėse sėdintys vadovai ne tiek garantuoja valdymo sistemos stabilumą, kiek stumia ją į stagnaciją, nes ima jaustis nepakeičiami, apsistato savais žmonėmis, gali šeimininkauti valdiškoje įstaigoje kaip savo nuosavame ūkelyje.
Jeigu skaidriai vyktų įstaigų vadovų konkursai, jų rotacija iš tiesų sustiprintų konkurencinę aplinką valstybės tarnyboje, verstų valdininkus siekti kuo geresnio savo veiklos įvertinimo.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Kaskart pasibaigus kadencijai rengiami konkursai gali būti ir formalūs, iš anksto žinant, kam atiteks viršininko kėdė.
Tuomet vadovų likimą lemtų ne jų veiklos efektyvumas, o partiniai ryšiai, gebėjimas įtikti aukštesnei valdžiai, realius darbus keistų jų imitacija viešųjų ryšių priemonėmis.
Vis dėlto nėra sveika, kai įstaigai tas pats asmuo vadovauja porą dešimtmečių, o tokių vadovų yra ne po vienos ministerijos sparnu.
Pavyzdžiui, generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas šias pareigas ėjo 17 metų, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos direktorius V.Juknevičius – 19 metų.
Kita vertus, tokių stipriu užnugariu garsėjusių ir atrodžiusių amžinais vadovų kaip B.Sakalauskas pašalinimas iš pareigų kelia klausimų, ar tai nėra politinių kovų požymis.
Aplinkos ministras suskubo neigti, kad 9 įstaigų vadovų kadencijos jis nepratęsė paklusdamas D.Grybauskaitės valiai.
Bet sutapimai verčia abejoti tokiais patikinimais. Mat ir V.Mazuronis, ir kiti ministrai sprendimus nepratęsti jiems pavaldžių įstaigų vadovų kadencijos paskelbė būtent po susitikimų su prezidente, o valdininkų rotacija – D.Grybauskaitės itin mėgstama ir nuolat propaguojama savo valdžios demonstravimo priemonė.
Išskirtinio dėmesio nusipelno aplinkos ministro veiksmai. Jis pirmasis paskelbė apie ilgai savo kėdėse sėdinčių viršininkų rotaciją, jo užmojai keisti įstaigų vadovybę patys plačiausi, nes darbą leista tęsti tik 3 iš 12 kadenciją baigiančių vadovų.
Toks masinis įstaigų valymas atrodo ypač drastiškas, turint galvoje, kad pats V.Mazuronis ministro kėdę iškeitė į europarlamentaro ir galėjo šią užduotį palikti būsimam ministerijos vadovui. Negana to, „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, premjeras A.Butkevičius esą net prašęs jo neskubėti, bet „tvarkietis“ nepaisė šio noro.
Tai suteikia pagrindo versijai, kad V.Mazuronis ėmėsi D.Grybauskaitės propaguojamo vadovų valymo norėdamas jai įtikti ir kartu įpiršti savo kandidatą į ministro postą. Manoma, kad tai aplinkos viceministrė D.Matonienė.
Jei europarlamentarui pavyktų į ministro postą pasodinti savo žmogų, jis išsaugotų įtaką ministerijoje, o ir „tvarkiečių“ gretose sustiprėtų jo autoritetas.
Neatrodo, kad V.Mazuronis jam pavaldžių įstaigų valymo planus būtų derinęs su partijos vadovu R.Paksu, – tarp šių politikų senokai perbėgusi juoda katė. Savo ruožtu R.Paksas sprendžia, kas bus „tvarkiečių“ kandidatas vadovauti Aplinkos ministerijai, nepaisydamas buvusio jos vadovo nuomonės.
V.Mazuronis netgi viešai skundėsi, kad neturi įtakos šiam procesui, ir prasitarė, jog R.Paksui dėl aplinkos ministro kandidatūros nepavyksta sutarti su premjeru ir prezidente. Užtat atleisdamas būrį įstaigų vadovų jis parodė, kad sugeba garsiai trenkti durimis.
Premjeras A.Butkevičius, socialdemokratų Seimo frakcijos posėdyje neslėpdamas nepasitenkinimo V.Mazuronio elgesiu, viešai kalbėjo jau kitaip: pabrėžė ministro teisę savarankiškai spręsti, kuriuos įstaigų vadovus dera keisti.
Tai galima vertinti kaip nenorą kaitinti politines aistras, kai reikia užsitikrinti prezidentės paramą Vyriausybei.
Ministrai, išskyrus tuos, kurie išvyks dirbti į Briuselį, regis, nebus keičiami, o prezidentė galės parodyti savo valdžią išbrokuodama į juodąjį sąrašą pakliuvusius viceministrus.
Ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovų valymas taip pat tarsi atitinka D.Grybauskaitės pageidavimus ir turėtų ją pamaloninti.
Bet visuomenei svarbu, kad įstaigų vadovų kaita iš tiesų skatintų valstybės tarnybos efektyvumą, o nebūtų tik politinio turgaus priemonė, kai vieni veikėjai naudojasi proga demonstruoti savo įtaką, o kiti išsiperka ramesnį gyvenimą.
