„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sekmadienio vakarą sakė politikos ekspertas.
Pasak R.Vilpišausko, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiose rinkimuose.
Geras ženklas Lietuvai
Vykusio referendumo rezultatai, pagal kuriuos jis buvo pasmerktas žlugti, rodo, kad mūsų šalyje didelės problemos dėl žemės pardavimo Europos Sąjungos (ES) piliečiams nėra ir, nepaisant didelio politinio ažiotažo viešojoje erdvėje, šis referendumas atspindėjo tik nedidelę dalį rinkėjų, mano Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas. Pasak jo, referendumo rezultatai Europos Sąjungai (ES) siunčia žinutę, kad Lietuva gali pasitikėti.
Galimybių, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso įvyktų, praktiškai nebelieka. 19 val. duomenimis, rinkėjų aktyvumas referendume buvo rekordiškai žemas ir siekė 10,92 proc. , neįskaitant išankstinio balsavimo. Iš viso rinkėjų aktyvumas siekė per 14 proc. , jame savo valią išreiškė 356 tūkst. piliečių.
„Tai, be abejo, yra labai mažai, t.y. tiesiog rekordiškai mažai ir net, jeigu žiūrėtume tą skaičių rinkėjų, kuris atėjo, jis, matyt, bus labai panašus į skaičių tų, kurie apskritai norėjo tokio referendumo. Tai vos perlips tą skaičių, kuris buvo surinktas parašais”, -naujienų agentūrai ELTA sakė T. Janeliūnas.
Tam, kad privalomasis referendumas būtų laikomas įvykusiu, rinkėjų aktyvumas turi viršyti 50 procentų rinkėjų.
Pasak politologo, tokie referendumo rezultatai rodo, kad referendumas nepasiekė didžiosios dalies rinkėjų ir iš esmės jame kelti klausimai didesnei daliai rinkėjų nebuvo aktualūs.
„Kad referendumo organizatoriai yra pralaimėtojai, greičiausiai nekyla abejonių, nes jie tiesiog nepasiekė savo tikslo ir nepasieks tų rezultatų, kurių norėjo rinkdami tiek parašus, tiek ir galiausiai jau rengdami referendumą”, - sakė politikos apžvalgininkas.
Pagrindinių priežasčių, pasak T. Janeliūno, kodėl referendumas patyrė fiasko, yra nemažai, tačiau pagrindine įvardijo tai, kad didžiosios šalies politinės partijos pasisakė prieš referendumą, prieš jam siūlomus klausimus. Dėl to natūralu, jog šių partijų rėmėjai - tiek iš dešiniųjų, tiek iš kairiųjų pusės - įsiklausė į politikų minėtus argumentus, aiškinimus, kodėl šio referendumo nereikia. Be to, kaip pažymėjo politologas, prieš referendumą buvo padaryta nemažai įstatymo pataisų dėl žemės įsigijimo (tai numatantys saugikliai) ir atitinkamai dalis klausimų neteko prasmės.
„Vien dėl to dalis žmonių suprato, kad tos sąlygos, apribojimai parduoti žemę jau yra įteisinti ir nebėra prasmės reikalauti kitokių sąlygų. O kiti klausimai buvo žymiai menkiau nušviesti ir turbūt didelė dalis rinkėjų nelabai apie juos žinojo”, - aiškino pašnekovas.
VU TSPMI dėstytojas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sėkmingi referendumai gali įvykti tik tuomet, kai vyksta su kokiais nors kitais rinkimais, nes vien referendumu pritraukti daugiau nei pusę rinkėjų yra labai sudėtinga ir tai turi būti išties labai aktualus visai tautai - ne daliai tautos ar iniciatoriams- klausimas.
„Šiuo atveju tai nebuvo toks atvejis. Plius tai, kad referendumas vyko atskirai nuo rinkimų (Prezidento ar EP. -ELTA), be abejo, taip pat sukliudė pritraukti dalį žmonių. Žinoma, prie to prisidėjo visos peripetijos, kurios sukosi aplink tą referendumą. Kaip žinoma, daug kartų tas sprendimas buvo atidėliojamas ir tiesiog nebuvo suspėta priimti sprendimo taip, kad šis referendumas galėtų įvykti su rinkimais. Natūralu, kad patys politikai greičiausiai siekė tokio rezultato, kad referendumas būtų vėliau negu Prezidento rinkimai“, - priminė T. Janeliūnas.
Šiuo referendumu Lietuva, pasak T. Janeliūno, siunčia labai aiškią žinią ES, jog mumis galima pasitikėti, laikomės savo įsipareigojimų Bendrijai.
„Referendumo rezultatai perduos labai aiškią žinią, kad Lietuvoje nėra kažkokios didelės problemos dėl žemės pardavimo ES piliečiams, kad nepaisant to gana didelio ažiotažo viešojoje erdvėje, vis dėlto politinis rezultatas yra toks, kad jis atspindėjo tiktai nedidelę dalį rinkėjų, ir natūraliai visi kiti įsipareigojimai ES, kuriuos esame patvirtinę stojimo sutartimi į ES, jie galioja, jų laikosi tiek politikai, tiek ir visuomenė, ir manau, kad tai jau yra geras ženklas Lietuvos pasitikėjimo prasme“, - pokalbį baigė politikos ekspertas.
