Kodėl taip klausiama? Juk valdančioji koalicija, nepaisant socialdemokratų ir „darbiečių“ prasto pasirodymo per Europarlamento rinkimus, regis, visais požiūriais išlieka tokia pat tvirta ir net šiek tiek stiprėja.
Pagal bendrą rėmėjų skaičių visos valdančiosios partijos ir toliau įtikinamai lenkia opozicines jėgas, o Seime ne tik išliko kartu, nepaisant vidaus nesutarimų ir intrigų, bet ir pagausino savo mandatų skaičių.
Praėjusią savaitę Seimui panaikinus skandalingosios eksteisėjos, „Drąsos kelio“ vedlės N.Venckienės mandatą, įvyko tai, kas brendo jau seniai, – subyrėjo ir šios „partijos“ frakcija.
Mat N.Venckienės vietą turėjęs užimti jos bendražygis Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Aleknonis mandato atsisakė, o vietoj jo į Seimą ateinantis buvęs žinomas lenktynininkas S.Brundza greičiausiai suks prie valdančiųjų.
Tačiau lenktynininką aplenkė vienas „drąsuolių“ V.Vasiliauskas – jis jau pasiprašė pas „tvarkiečius“. Taigi „Drąsos kelio“ frakcija, turėjusi lygiai tiek narių, kiek reikalauja Seimo statutas – 7, išnyko, kaip ir pati butaforinė „partija“.
Vadinasi, valdantieji, sužvejoję dalį pabėgėlių iš „drąsuolių“ stovyklos, dar labiau pagausins savo gretas.
Tiesą sakant, jos visuomet buvo tokios, kad galima visiškai tvirtai jaustis ne tik prieš opoziciją, bet ir prieš nuolat vandenį drumsčiančią prezidentę.
Bet D.Grybauskaitė, iškart po rinkimų paskelbusi nejudinsianti nei visos koalicijos, nei paskirų ministrų, pastaruoju metu vėl didina apsukas, viešųjų ryšių ir pasistumdymų dėl įtakos fronte skubėdama išpešti kuo daugiau.
Suprantama: Vyriausybės įgaliojimų patvirtinimas nebe už kalnų, po inauguracijos.
Valdantieji kol kas neskuba mėtyti į gatvę viceministrų, kurie atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sąraše, prezidentės pavadintame juoduoju.
Tad D.Grybauskaitė ėmėsi atviro šantažo – premjerui, socialdemokratų lyderiui A.Butkevičiui pareiškė, jog ministrų, kurie tų pavaldinių neatleis, likimas gali pakibti ant plauko.
Šalies vadovė paskelbė, kad gali iš naujo tvirtinti šią Vyriausybę be kelių ministrų.
Šią žinią per tradicinius ministrų kabineto narių pietus pranešė premjeras.
Nors iki šiol nėra tikslios informacijos, kokie viceministrai yra atsidūrę prezidentės taikiklyje, viešumoje buvo minimi Aplinkos, Energetikos, Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pareigūnai.
Taip pat nežinoma, kokio tamsumo šešėlis yra kritęs ant beveik 10 sąraše minimų žmonių.
Greičiausiai tai gali būti įvairių žiniasklaidos publikacijų, interpretacijų, o galbūt ir STT agentų savais kanalais sukauptų operatyvinių žinių mišrainė.
Ketvirtadienį į Seimą iškviestas laikinasis generalinis prokuroras D.Raulušaitis pareiškė, kad prokurorai neturi žinių apie sąraše esančių viceministrų nusikalstamus veiksmus. Ir, aišku, jau nebeturės.
Net jei tame sąraše ir yra kokių nors kabliukų vieno ar kito asmens atžvilgiu, leidžiančių pradėti ikiteisminį tyrimą, po viso šio politinio šaršalo pradėti tyrimų nebėra prasmės.
Kita vertus, ar dėl šių pareigūnų kaktą su Vyriausybe surėmusi prezidentė apskritai siekia vien teisingumo ir skaidrumo?
Akivaizdu, jog tai veikiau D.Grybauskaitės noras parodyti, kad didžiosios politikos ringe ji turi daugiau jėgos nei valdantieji, o viceministrai, jų kompetencija, skaidrumas ar įtarimų pagrįstumas – tik žaidimo elementai.
Kitos šio žaidimo figūros – naujasis kariuomenės vadas generolas majoras J.V.Žukas, šią savaitę patvirtintas Seime, ir Konstitucinio teismo pirmininkas, kurio pareigas dabar laikinai eina D.Žalimas.
Teigiama, kad šalies vadovė J.V.Žuką pasirinko pati, prispaudusi krašto apsaugos ministrą J.Oleką, kuris buvo linkęs palaikyti G.Zenkevičiaus kandidatūrą.
O dėl buvusio konservatoriaus D.Žalimo tebetrypčiojantiems valdantiesiems D.Grybauskaitė išrėžė, kad poste jį gali laikinai palikti vadovauti kad ir visus penkerius metus.
Nurodinėdama ministrams, kurių pavaldinių jie turi atsikratyti, šalies vadovė nepasitenkino tik viceministrais.
Antai į Europos Parlamentą vykstantis buvęs aplinkos ministras V.Mazuronis, taip pat vidaus reikalų ministras D.Barakauskas gavo instrukcijas iš Prezidentūros, kuriuos ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovus turi atleisti.
Iš tiesų po visų ministerijų skėčiais – dešimtys įvairių žinybų, tarnybų ir departamentų, o kai kuriems jų tie patys asmenys vadovauja po keliolika metų.
Rotaciją savo burtažodžiu seniai paskelbusi prezidentė nurodė, kad tokių vadovų kadencijos negalima pratęsti.
Žinoma, užsisėdėję institucijų vadovai neretai jas paverčia privačiais lizdeliais ir korupcijos židiniais.
Bet kai dėl rotacijos po dalgiu patenka dešimtys žinybų, tokį veiksmą labiau knieti pavadinti politiniu. Juolab kad į barą, už kurį turėtų atsakyti ministrai, braunasi prezidentė.
Kaip į tokį Prezidentūros spaudimą reaguos Vyriausybė?
Kai kurie įtakingi valdantieji politikai užkulisiuose prognozuoja, kad nors ir papurkštavę, ministrai tikrai nuridens daugumą prezidentės reikalaujamų galvų. Tiesiog dėl šventos ramybės, kuri tikrai netruks ilgai.
Iki kito karto – kokio nors naujo politinio ciklo ir aukštų veikėjų noro parodyti raumenis.
Apžvalgininkas
