Galų gale – jeigu įsijungtumėte nacionalinį radiją ar televiziją – pamatytumėte ir išgirstumėte pranešimą.
Tiesa, šiuo metu dar ne visuose išmaniuosiuose telefonuose galima aktyvuoti perspėjimo pranešimų gavimą. Tad aktualus pats paprasčiausias perspėjimo būdas sirenomis. Kaip manote, kiek sirenų įrengta didžiausiame Lietuvos mieste?
Nutikus katastrofai Vilniuje, įsijungtų visos trys veikiančios sirenos.
Apie katastrofą sužinotų pusė gyventojų
Vilniečiui Rimantui Ramanauskui tai atrodo švelniai tariant mažoka. Pilietiškas vilnietis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) prašydamas paaiškinti, kokia yra gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos būklė.
VRM nurodė, kad sirenomis perspėjama apie 50 proc. šalies gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro savivaldybių centrų gyventojai.
Gyventojams perspėti ir informuoti naudojamos dvi sistemos: perspėjimo sirenomis sistema ir nauja mobiliųjų telefonų pranešimų sistema.
„Šiuo metu Vilniaus mieste modernios elektroninės sirenos, galinčios perduoti ne tik pavojaus signalą, bet ir balsinį pranešimą, veikia tik centrinėje miesto dalyje“, – teigė VRM atstovai.
VRM atstovai visiškai teisūs. Sirenos girdėtųsi tik centrinėje Vilniaus dalyje. Antakalnio arba Fabijoniškių gyventojai apie greitą reagavimą gali net nesvajoti – sirenų gausmo šiuose rajonuose nebūtų girdėti.
Veikia trys sirenos
„Vilniaus mieste yra trys veikiančios sirenos. Jos įrengtos Naujininkų, Šnipiškių seniūnijose ir centre. Sirenų gausmas, pagal technines specifikacijas, girdimas 500 metrų spinduliu“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus vedėjas Martinas Taraškevičius. Dabartinių sirenų priežiūra rūpinasi bendrovė „Fima“.
Sirenos sumontuotos ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos ir Užsienio reikalų ministerijų pastatų.
Anot jo, sirenos buvo atnaujintos 2013 m. pabaigoje. Jų atnaujinimas toliau bus vykdomas etapais.
Kokie atnaujinimo darbai bus vykdomi ir kada, nėra žinoma. Kompanija „Fima“, kuri atsakinga už sirenų priežiūrą, informavo, kad sutarties konfidencialumo sąlygos neleidžia komentuoti apie Vilniuje įdiegtą gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemą.
Trumpai tariant, Vilniuje yra daugiau nei trys sirenos, kitos yra pasenusios, todėl nėra įjungtos arba iš viso neveikia.
„Reikia tęsti atnaujinimo darbus, vienu metu visko padaryti neįmanoma“, – tikino M.Taraškevičius.
Kituose miestuose išsigelbėti įmanoma
Klaipėdoje yra 48 veikiančios sirenos, iš jų 37 yra centralizuotos. Kaune įrengta dar daugiau – 83 sirenos. Dabar vykdomi 30 sirenų atnaujinimo darbai.
Nesunku apskaičiuoti: palyginti su Kaunu ir Klaipėda, Vilniuje įrengtų sirenų yra keliasdešimt kartų mažiau.
Tiesa, Klaipėdoje ir Kaune veikiančios sirenos veikia visos iki vienos, tačiau nėra modernios. Šiomis sirenomis negalima perduoti balsinių pranešimų.
Klaipėdos savivaldybės civilinės saugos specialistas Žilvinas Vainora per daug tam neteikia reikšmės – svarbiausia, kad gyventojai girdėtų kaukiančias sirenas – aiškiai girdimas garsas reiškia „Dėmesio!“.
Gavęs įspėjimą, žmogus turėtų įsijungti radiją arba televiziją – ten būtų pranešama detalesnė informacija apie nutikusį įvykį.
„Svarbiausia, kad kuo daugiau gyventojų išgirstų kaukiančias sirenas. Kitas dalykas – mieste esantys pavojingi objektai, kurie privalo turėti tiek sirenų, kad visa pavojinga zona būtų aprėpiama. Pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“ turi keturias sirenas. Jeigu kas nors įvyktų, to rajono gyventojai aiškiai girdėtų perspėjimą“, – sakė Ž.Vainora.
Vilniuje amžinos problemos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Bolys yra nepatenkintas situacija Vilniuje.
Jo teigimu, bet kurio miesto visoje teritorijoje turi būti girdimas sirenų garsas.
„Sirenų skaičius gali skirtis. Tai priklauso nuo jų galingumo ir išdėstymo. Kad ir kaip būtų, Vilniui trijų sirenų tikrai neužtenka. Jos yra naujo tipo, tačiau jų garsas apima tik Vilniaus centrą. Miegamuosiuose rajonuose yra dar 60 sirenų, tačiau jos neveikia“, – sakė A.Bolys.
Kitos sirenos nėra prijungtos prie sistemos, nes anksčiau sirenas prižiūrėjusi įmonė neatitiko viešajame konkurse keltų reikalavimų.
Jis teigė neturintis per daug iliuzijų, kad dar šiais metais Vilniuje bus atnaujintos sirenos. Senosios yra sumontuotos prieš keturis dešimtmečius.
„Sirenos gyventojus priverčia išgirsti perspėjimą apie pavojų, nori jie to ar ne. Tuo atveju, jeigu žmogus neišgirs, veikia mobiliųjų telefonų sistema, tik reikia tinkamai įjungti nustatymus“, – apie PAGD atsakomybę sakė A.Bolys.
Jo teigimu, Vilniaus problema ne vieną kartą buvo iškilusi ir anksčiau: „Sistema visada kabojo ant plaukelio – neturėjome garantijos, kad, esant reikalui, sirenos įsijungs.“
