Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė teigė, kad šis atvejis dėl nuomos sutarties su socialinio būsto nuomotoju nutraukimo – išskirtinis.
„Nuomos sutartis su socialinio būsto gyventoju nutraukiama, jei jis nemoka mokesčių, būste nuolat negyvena ilgiau kaip 6 mėnesius arba miršta. Šiuo atveju sutartį su Arsenu Arlausku, gyvenančiu Gailutės gatvės 4-ojo namo 5-ajame bute, reikalavo nutraukti Panemunės bendruomenė. Iki šiol tokios situacijos nėra buvę, todėl klausimą ir teko svarstyti tarybos nariams“, – sakė L.Stankevičienė.
Šiais metais Kaune sudaryta 90 naujų socialinio būsto nuomos sutarčių, 50 nutraukta.
Skundėsi aštuonerius metus
Panemunėje, Gailutės gatvėje, esantis socialinis būstas 2006 metais buvo suteiktas dabar jau mirusiai Rozai Aleksandravičiūtei. Tuomet kaimynai pradėjo skųstis, kad pas romų tautybės moterį lankosi įtartini asmenys, butas tapo landyne.
2007-aisiais moteris ištekėjo už A.Arlausko. 2009 metais, gavęs buto savininkės sutikimą, vyras kreipėsi į Gyvenamojo fondo administravimo skyrių, prašydamas sudaryti nuomos sutartį savo vardu. Tai buvo leista padaryti.
„Panemunės bendruomenės nariai ir toliau skundėsi, kad butas tapo narkotikų platinimo vieta. Todėl vis prašė sutartį su nuomininku nutraukti. Tiesa, pastaruosius dvejus metus A.Arlauskas Kaune gyvena ne nuolatos, tačiau mokesčius moka. Nuomininko kaimynai bijojo, kad jis sugrįš. Todėl ir kilo būtinybė svarstyti klausimą“, – sakė L.Stankevičienė.
Bendruomenės balsą išgirdo
Didžioji tarybos narių dalis pasiūlymui nutraukti sutartį su nuomininku pritarė.
„Žmonės visą laiką gyveno bijodami, kad policijai žinomas asmuo vėl įsikurs greta ir gyventojai negalės ramiai gyventi bei tvarkyti savo namų aplinkos. Gerai, kad sveikas protas nugalėjo“, – džiaugėsi Panemunės bendruomenės centro vadovas Gediminas Žukauskas.
Dėl savo ir kaimynų ramybės ilgai kovojęs Gailutės gatvės 4-ojo namo gyventojas Gintautas Bukauskas taip pat buvo patenkintas, kad pagaliau pavyko atsikratyti nepageidaujamo kaimyno.
„Dabar šiek tiek neramu, ar kaimynas paklus sprendimui ir iš buto išsikraustys“, – svarstė vyras.
Padėdavo tik pareigūnai
Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė sakė, kad A.Arlausko išregistravimo iš socialinio būsto procedūros gali užtrukti, nes su juo sudaryta neterminuota nuomos sutartis.
„Miesto tarybos sprendimas nutraukti nuomos sutartį su šiuo žmogumi turi pasiekti Registrų centrą. Jo darbuotojai, remdamiesi šiuo sprendimu, turi panaikinti nuomos sutartį. Tik tada mes galėsime išregistruoti gyventoją iš socialinio būsto“, – sakė seniūnė.
R.Žolynienė pasakojo, kad socialiniame būste nedideliuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės kaimynams problemų kelia rečiau. Daugiau bėdų yra dideliuose daugiaaukščiuose.
„Iki šiol vienintelis būdas su jais kovoti būdavo dažnai kontroliuoti pasitelkus policijos pareigūnus. Dabar, kai paaiškėjo, kad visuomenės nuomonė taip pat yra svari, socialinių būstų gyventojai turėtų suklusti“, – sakė R.Žolynienė.
Gyventojai tampa budresni
Tą patį teigė ir Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė bei Gričiupio seniūnės pavaduotoja Virginija Sakalauskienė.
„Socialinių būstų gyventojai neretai girtauja, teršia aplinką, trukdo kaimynams. Vienintelis būdas juos drausminti – kontroliuoti. Dabar, kai atsirado bendruomenės pareigūnai, susibūrė policijos rėmėjai, suaktyvėjo visi gyventojai, padėtis gerėja“, – sakė L.Navickienė.
Gričiupio seniūnės pavaduotoja V.Sakalauskienė taip pat pabrėžė, kad gyventojų pastabumas ir aktyvumas labai svarbus.
„Jei kauniečiai daugiau bendrautų su seniūnijų atstovais, į signalus, kad socialiniuose būstuose vyksta kas nors negera, reaguotume operatyviau“, – sakė V.Sakalauskienė.
Pasitaisyti žada, bet žodį tesi ne visi
Audronė Gustienė
Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja
„Kovo pabaigoje M.Romerio gatvės 3-iajame name gyvenantys žmonės skundėsi, kad tapo siautėjančių jaunuolių įkaitais.
19-ajame bute, socialiniame būste, gyvena moteris su dviem sūnumis. Vienas jų – nepilnametis. Moteris buvo išvykusi į užsienį uždarbiauti. Vieni likę jaunuoliai triukšmavo, pas juos svečiuodavosi draugai, butas buvo niokojamas, išdaužyti langai.
Gavę gyventojų skundą, butą patikrinome. Faktai pasitvirtino. Taip pat nustatėme, kad už buto nuomą ir patarnavimus susikaupusi skola. Moterį pavyko išsikviesti į Kauną. Ji dievagojosi, kad susitvarkys. Pradėjo mokėti mokesčius. Tačiau ar ilgai tame bute bus ramybė, sunku pasakyti. Visi socialinio būsto nuomininkai nuolat prisiekinėja, kad pradės gyventi normalų gyvenimą.“
