Kol vieni abiturientai, sužinoję pirmųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, džiaugiasi savo laimėjimais, kiti lieja ašaras ir laidoja savo galimybes įstoti į išsvajotas aukštąsias mokyklas.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto psichologijos klinikos vadovė dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė teigia, kad nesėkmę patyręs abiturientas pirmiausia privalo susitvarkyti su savo emocine būsena.
Susitvarkyti – vadinasi, suvokti, kas atsitiko, ir ką tai reiškia pačiam, artimiesiems, įsisąmoninti užplūdusius jausmus. Paskyrus dėmesio savo būsenai, dažnai ir pasikalbėjus su kitais, emocijos atslūgsta, grįžta gebėjimas mąstyti blaiviai“, – aiškina L.Zajančkauskaitė-Staskevičienė. Ji taip pat teigia, jog tik atslūgus emocijoms galima galvoti, ką daryti toliau.
Siūloma įsivertinti gebėjimus
Visiems bendrų patarimų, ką daryti po nesėkmingų rezultatų, psichologė nepateikia, bet pasiūlo pačiam abiturientui įvertinti savo gebėjimus. Manančiuosius, jog prasti rezultatai tėra atsitiktinė nesėkmė, ji ragina dėti visas pastangas tikslui pasiekti.
Tuo tarpu mažiau gebėjimų turintiems siūlo paieškoti kitos, tinkamesnės, specialybės.
„Jei atrodo, kad gebėjimai vos vidutiniai, tuomet gal geriau pergalvoti pasirinkimą ir, užuot rinkusis nuolatinį stresą balansuojant ant galimybių ribos, pasirinkti paprastesnį amatą, kur daugiau galimybių pasiekti sėkmę ar tapti geru savo srities specialistu“, – teigia L.Zajančkauskaitė-Staskevičienė.
Bendros formulės nėra
Už stojimus į aukštąsias mokyklas, kaip ir kasmet, atsakinga Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė taip pat nesiryžo pateikti bendros formulės, paaiškinančios, ką daryti blogai egzaminus išlaikiusiam abiturientui.
„Tačiau jei stojantysis mato, kad turimo konkursinio balo neužtenka svajonių studijų programai, jis gali peržiūrėti kitas panašias programas, į kurias įstoti reikia mažesnio konkursinio balo“, – patarė A.Steponavičiūtė.
Panika rezultatų nepakeis
Abiturientė Kotryna, sužinojusi savo anglų kalbos egzamino rezultatą, juo nenusivylė. Po paties egzamino mergina buvo nusiminusi, nes jai, kaip ir daugeliui abiturientų, anglų kalbos egzaminas, ypač jo pirmoji (klausymo) dalis, pasirodė sunkus.
„Aš džiaugiuosi rezultatu, nes maniau, kad bus gerokai mažesnis“, – sakė Kotryna. Blogai išlaikiusiems bendraamžiams ji palinkėjo nusiraminti, nes nervai ir panika rezultatų nepakeis, o antra, egzaminas nebuvo lengvas.
„Po pirmojo egzamino rezultatų dar negalime spręsti, įstojome kur norėjome ar ne“, – kalbėjo abiturientė.
Ar tinginys taps pirmūnu?
Kauno technologijos universiteto finansų specialybės trečiakursis Mantas yra pavyzdys to, kad prastai išlaikyti brandos egzaminai gali būti ir paskata geriau mokytis. Mokykloje per daug į mokslus pastangų nedėjęs vaikinas įstojo į valstybės nefinansuojamą vietą ir už pirmuosius metus turėjo sumokėti beveik 4 tūkst. litų.
„Mokami pinigai kažkaip skatino mokytis, nes supratau, kad dabar mane supa daugiausia protingesni, bent jau pagal stojamąjį balą, bendrakursiai. Tada mano galvoje kažkas pasikeitė“, – prisipažino Mantas.
Vis geriau besimokantis studentas jau po dviejų mėnesių studijų gavo skatinamąją stipendiją. „Na, o antro kurso pradžioje atsilaisvino viena valstybės finansuojama vieta, ir aš ją gavau.
Pamenu, tą dieną namo grįžau su tortu ir šampanu rankose! Džiaugiuosi savo mąstymo ir gyvenimo pokyčiais – dabar žinau, kad niekada nevėlu siekti, ko nori“, – kalbėjo studentas.
