Bet štai dabar, nors Lietuvoje ganėtinai šilta ir pakankamai daug vitaminų, mūsų šalį užgriuvo dvigubas praradimo skausmas. Ryte, neištvėrusi savo mėgiamos suknelės paniekinimo, Lietuvos atsisakė žymi dainininkė ir Holivudo žvaigždė Simona Milinytė, o apie pietus, prabudęs po eilinio baliaus, praeityje žymus krepšinio virtuozas Gintaras Einikis pareiškė, kad ir jam gėda būti lietuviu.
Ką gi daryti Lietuvai? Matyt, yra du keliai.
Pirmas - prezidentė turėtų nukelti inauguraciją. Valdantieji ir opozicija turėtų užmiršti partinius nesutarimus ir sušaukti ekstremalių situacijų posėdį, taip pat turėtų būti sušaukta ir Lietuvos Gynybos taryba - Seimo pirmininkė ir premjeras kartu su naujuoju armijos vadu turėtų priimti memorandumą ir bendrą kreipimąsi su atsiprašymu, apgailestavimu ir pasižadėjimu.
Ambasadorių delegacija turėtų tą kreipimąsi pristatyti dainininkei S.M. ir buvusiam krepšininkui G.E., paprašyti Lietuvos vardu atleidimo ir tikėtis, kad jautriųjų žmonių pyktis ir įsižeidimas atslūgs.
Antrasis kelias, matyt, galėtų būti toks - Lietuva ir jos žmonės, kuriems Lietuvos vardas reiškia daugiau, nei BMW, ištampyta suknelė, ar pagirių regėjimai - apskritai neturėtų kreipti dėmesio į be pagrindo susireikšminusių veikėjų paistalus. Šnekas, kurie pasiekia eterį beveik anekdotiniu formatu ir gimsta keisčiausiais pavidalais, keisčiausių perturbacijų nualintose galvose.
Matyt, Lietuva į tokius skandalingus pareiškimus reaguos šiuo antruoju variantu ir nežinia, ar atsiras daug verkiančių, jei dainininkė S.M. ir krepšininkas G.E. išsižadės Lietuvos.
Manau, neatsiras nė vieno pergyvenančio. Ir tai turėtų savotiškai įspėti kitus tuščiagarbius veikėjus, ketinančius savo menkas, niekingas ir niekam neįdomias problemėles statyti į vieną gretą su Lietuvos valstybės vardu ir vertybėmis.
