12 procentų šiemet egzaminą laikiusių abiturientų susimovė – egzamino jie neišlaikė.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė N.Bartašiūnienė mano, kad vaikų raštingumas vis menksta, jie pritingi – neskaito knygų, koją pakiša ir tai, kad 11 ir 12 klasėse nebesimokoma gramatikos. Pedagogė prisipažino: ji, kaip ir neretas kolega, dalį literatūros pamokų skiria skyrybai bei rašybai.
Laikydami egzaminą abiturientai galėjo rinktis: rašyti samprotaujamąjį arba literatūrinį rašinį.
„Keistokai atrodys, bet Lietuvos mokytojas rengia mokinius egzaminui neturėdamas jokio ekspertų parengto oficialaus vadovėlio apie literatūrinio ir samprotaujamojo rašinio mokymą“, – sakė N.Bartašiūnienė.
– Kaip vertintumėte šiųmečius egzamino rezultatus? Kaip rodo statistika, išlaikančiųjų kreivė, kad ir kiek svyruodama, leidžiasi žemyn. Ką, jūsų manymu, tai rodo? Prastesni mokiniai? Prastesni mokytojai? Ar yra kitokių priežasčių?
– Statistika atspindi bendrą tendenciją – raštingumo, skaitymo kultūros nebuvimą. Dėl to nedrįsčiau kaltinti tik vienos kurios nors pusės – nei mokinių, nei mokytojų.
Ugdymo procese labai svarbi ir kita grandis – ugdymo programos, kuriomis vadovaujasi mokytojas, metodinė medžiaga, turėjusi lydėti naują programą. Visos grandys vienodai svarbios. Jei tarp jų nėra tvirtų sąsajų, rezultatas bus menkas.
Keistokai atrodys, bet Lietuvos mokytojas rengia mokinius egzaminui neturėdamas jokio ekspertų parengto oficialaus vadovėlio apie literatūrinio ir samprotaujamojo rašinio mokymą.
– Kaip vertinate egzamino užduotis? Praėjusiais metais mokytojų lituanistų strėlės skrido į užduočių rengėjų daržą: rašiniams temos formuluotos neprofesionaliai, jos buvo pritemptos. Ką pasakytumėte apie šiuos metus?
– Egzamino užduotims profesionalumo trūksta ir šiemet.
Pavyzdžiui, paimkime pagrindinės sesijos samprotavimo temą „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“. Manyčiau, kad rengėjai galėjo bent pasitikrinti žodžių reikšmes žodyne, tuomet gal būtų pamatę, kad kasdienybės sąsaja su kilnumu nelogiška, tad ir visų trijų „raktinių“ žodžių: meilė, kasdienybė, kilnumas, „sukabinimas“ neįmanomas.
Antroje samprotavimo temoje „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“ prašoma remtis V.Mačerniu. Rengėjai, matyt, omenyje turėjo eilėraščių ciklą „Vizijos“, bet, deja, jis nėra programinis, o programiniai yra sonetai, kuriuose atminties temos reikia gerokai paieškoti.
Mažesnių ir didesnių trūkumų galima įžvelgti ir kitų temų formuluotėse.
– Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, daugiausia – 81 procentas kandidatų – rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. Literatūrinį rašinį kūrė 19 procentų kandidatų. Literatūrinis rašinys patiria fiasko? Jis nereikalingas?
– Pagrindinė priežastis – neskaitoma literatūra: grožiniai kūriniai pragmatiškoje, technine pažanga besižavinčioje visuomenėje nustumiami į šešėlį. Iš čia skurdus mokinių žodynas, silpna raiška, neraštingumas. Tad ir literatūrinis rašinys išgyvena fiasko. Nors šiemet buvo pastebėta ir kita tendencija: niekada nerašę literatūrinio rašinio mokiniai per egzaminą ėmėsi rašyti būtent jį. Matyt, dėl to, kad literatūrinės temos pasirodė aiškesnės, patrauklesnės.
– Pernai lituanistai vienu balsu piktinosi netikusia programa nuo 11-os klasės, kai gramatikai nebeskiriama dėmesio, esą tokio amžiaus vaikai jau privalo nepriekaištingai išmanyti gimtąją kalbą. Kai kurie lituanistai prisipažino vagiantys literatūros pamokas, kad jaunuoliai neprarastų kalbos įgūdžių.
– Darau tą patį, ką ir kiti mokytojai: vieną kitą pamoką skiriu raštingumui palaikyti, nes kitaip bus pamiršti elementarūs dalykai, trumpinu literatūros kurso programą. 11–12 klasių programa perkrauta, jos neįmanoma išeiti normaliu (tiek, kiek reikia mokiniams išmokti) tempu. Tai yra labai rimta problema, kuriai spręsti mokytojo jėgų neužtenka.
– Mokytojai praėjusiais metais piktinosi ir pakitusiu vertinimu, jo normomis. O šiemet ar turite dėl ko tai kritikuoti?
– Teigčiau, kad kriterinis vertinimas daugi objektyvesnis negu norminis ir nepriklauso nuo to meto konteksto. Tačiau taip nėra, tik jau dėl kitų priežasčių. Visos strėlės turi smigti į vertinimo standartizavimą. Jį pasiekti labai sunku, turėtų būti dedama daug pastangų, kad situacija kuo greičiau pakistų.
