Turiu pridurti, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime atkreipia dėmesį šios konstitucinės procedūros panašumą su Prancūzijos III Respublikos laikų konstitucine tradicija, kai atsistatydinimas po prezidento rinkimų buvo vadinamas "mandagumo atsistatydinimu", po kurio Vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Tuo tarpu Lietuvoje konstitucinė procedūra nėra identiška, bet ji suteikia galimybę Prezidentui pasitikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe.
Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas kalba pats už save, ką pagal LR Konstituciją reiškia Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas po Prezidento rinkimų, cituoju:
„Pažymėtina, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po Respublikos Prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos III Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai Vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek po Prezidento rinkimų. Atsistatydinimas po Prezidento rinkimų buvo vadinamas "mandagumo atsistatydinimu" (démission de courtoisie). Po "mandagumo atsistatydinimo" Vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Teigiama, kad ši procedūra prasminga dėl Vyriausybės ryšio su valstybės vadovu ir kad ji atspindi tam tikras valdymo modelio raidos tendencijas.
Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įgaliojimų grąžinimui teikiamas kiek kitoks turinys, tačiau juo neabejotinai išreiškiama pagarba valstybės vadovo institucijai, pripažįstamas Respublikos Prezidento ir Vyriausybės santykių reikšmingumas. Konstitucijos 84, 92 ir 101 straipsnių turinio analizė leidžia teigti, kad toks įgaliojimų grąžinimas nesuponuoja Vyriausybės atsistatydinimo. Antraip Konstitucijoje būtų tiesiogiai nurodyta, kad po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus ir atsistatydina. Grąžinusi įgaliojimus, Vyriausybė išlieka legitimi.
Tačiau įgaliojimų grąžinimo procedūra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo išraiška - ji suteikia galimybę Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Respublikos Prezidentas, remdamasis Konstitucijos 92 straipsniu, 84 straipsnio 8 punktu bei atsižvelgdamas į parlamentinės demokratijos tradiciją, Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą.
Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministrą Pirmininką bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybės sudėtį, jeigu nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, tai reikštų, kad Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti“.
Julius Sabatauskas yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
