Kol taip neatsitiks, viskas baigsis jos kišimosi į violetinę bylą analogu tik tuo skirtumu, kad jai pačiai gali tekti atsakyti teisme už kaltinimus vyriausybės viceministrams nežinia už ką. Toks prezidentės elgesys atsiduoda stalinistiniu tvaiku.
Galima ir reikia kritikuoti vyriausybės personalo politiką, bet ne STT, slaptosiomis ar kitomis teisėsaugos institucijomis pateiktais įslaptintais „įtarimais“ remiantis kaltini negalinčius apsiginti žmones, taip griaunant jų asmeninius gyvenimus. Jeigu tie žmonės taip nusikalto, kad net prezidentė nesibodi skelbti vyriausybę „kriminaline dauguma“, kodėl prieš juos nepradeda baudžiamųjų bylų?
O bandymas užglaistyti antidemokratinį skandalą kalbomis apie prevenciją neskelbiant „kaltinamojo“ akto ir taip iškraipant politinės atsakomybės svarbą yra apgailėtinas sovietinės „trojkos“ recidyvas. Jeigu kas pamena, o prezidentė tikrai pamena, tai sukurptais kaltinimais stalinistinis režimas šitaip susidorodavo su savo „priešais“ net neleisdamas susipažinti su byla.
Sunku sutikti su buvusio Konstitucinio teismo teisėjo prof. V.Sinkevičiaus nuomone, jog nebūtina viešinti minėto sąrašo, mat reikia pasitikėti prezidente. Pasitikėti prezidente? Kuri per buvusią penkerių metų kadenciją daugybę kartų keitė savo nuomonę užsienio politikoje ir toje pačioje nacionalinio saugumo politikoje?
Kišosi tiesiogiai į vykstančius teismo procesus, - vien ko vertas informacijos nutekėjimo skandalas. Ji taip pat be atodairos rėmė dešiniuosius aiškindama nesanti partine. Kas paneigs, kad ir šis skandalas nėra to bendradarbiavimo vaisius? Ir kas gali užtikrinti, kad šis jos sukeltas skandalas nėra eilinis politikavimas?
Ar tik atsitiktinumo dėka TS-LKD partijos vadovas Andrius Kubilius suskubo papildyti prezidentės žargoną „kriminalinė dauguma“ savo pastebėjimu: „Socialdemokratai vogė ir vogs“. Na jau. Tikriausiai jau pamiršo supainiojusį viešus ir privačius interesus ir už tai priverstą pasitraukti iš ūkio ministro posto D.Kreivį.
Ar konservatorių ideologas Mantas Adomėnas visiškai nesusitepęs? Ir plačiai nuskambėjęs skandalas, kai tuometinė vyriausybė įsikišo į dviejų privačių verslų teisinį ginčą. Nekalbant apie neskaidrią dujų importo iš Rusijos epopėją.
Tai, kas dabar vyksta, yra niekas kita, kaip vienos valstybinės politinės institucijos savivalė. Žinoma, kol nebus patvirtinta kitaip. Ir čia pristatanti save valstybininkiška, opozicija neturėtų deginti tiltų. Juolab, kai ir pats A.Kubilius to sąrašo nematė. Ar... matė?
Grįžtant prie prezidentės „juodojo sąrašo“: jis turi būti paskelbtas visuomenei. Nebandant išsisukinėti. Kartoju: visas šis skandalas jau viršijo vietinio žaidimėlio ir asmeninio kieto (putiniško?) prezidento įvaizdžio kūrimo ribas. Jau nepakanka arogantiškai bei menkinančiai drėbtelėti teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui suabejojusio prezidentės teiginiu esą prezidentas turi konstitucinę teisę netvirtinti esamos vyriausybės: „ Nekomentuosiu kažkokių neraštingų pareigūnų pasisakymų“.
Sovietinė ekonomikos politrukė šitaip kritikuoja laisvos Lietuvos teisės universitetą baigusį teisininką.
D.Grybauskaitė nuo kuklumo tikrai nemirs, garantuota. O kaip kitaip neturint argumentų galima pasisakyti apie J.Sabatausko nuomonę, kad prezidentė negali nepatvirtinti vyriausybės? Anot J.Sabatausko, „Konstitucinio teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimu, kuriame aiškinama, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas po Prezidento rinkimų nėra Vyriausybės atsistatydinimas, o daugiau mandagumo ir pagarbos gestas naujai išrinktam Prezidentui.
Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl šia konstitucine procedūra tiesiog patikrinama, ar Seimas toliau pasitiki Vyriausybe“. Taip, Konstitucinio Teismo išaiškinime yra niuansas, kad prezidentas gali netvirtinti Vyriausybės, jeigu tam yra rimtų priežasčių. Bet ar galima laikyti rimtomis priežastimis „juodąjį sąrašą“, kurių herojams net nepareikšti įtarimai? Nebent ponia dar ką nors sugalvos.
Matant tokį saviveiklinį, bet pavojingą prezidentės spektaklį, nori nenori pilietis klausia savęs, ar LSDP premjeras A.Butkevičius nusileis šiuo atveju prezidentei. Neturėtų. Jis nepasitraukė nei prieš rinkimus į Seimą, nei po, prezidentei pareikalavus atsikratyti darbiečių balastu. Išties balastas, kartu su tvarkiečiais ir tomaševskininkais. Bet esame parlamentinė demokratija, o ne putiniška prezidentinė valstybė. Toje, kurioje nekaltumo prezumpcija neegzistuoja.
Kurioje valstybė gali bet ką bet kaip apiplėšti, apdergti remiantis visokiausiais stalinistiniais juodais sąrašais. Tokiame kontekste prezidentės valiai nusileidęs premjeras padarytų demokratiniams procesams Lietuvoje nedovanotina žalą. Kovodama tokiais nešvariais būdais prieš korupciją, prezidentė, deja, skandina tą kovą politikavime.
Taigi: arba viešinamas sąrašas, arba žaidimas nutraukiamas šalių sutarimu. Valstybė nėra privati politikų žaidimų aikštelė. Turiu omenyje ne stalinistinėje valstybėje. Manau, tokios, išskyrus kelis šimtus tūkstančių bendrapiliečių, niekas nebenori. Ir prezidentė, ir premjeras turėtų į tai atsižvelgti.
