Ministrų komandos bus tvirtinamos iš naujo, kai ministrus į postus paskirs antrą kadenciją pradėjusi D.Grybauskaitė.
Tiesa, kai kurie stebėtojai tokiuose valdančiosios koalicijos veiksmuose įžvelgia gudrybę. Gali būti, kad iš naujo paskirti ministrai į darbą vėliau priims visus prezidentei neįtinkančius viceministrus. Tokiu atveju D.Grybauskaitė liks apgauta.
Dabar prezidentė ministrus šantažuoja, kad jų iš naujo nepaskirs, jei šie neatleis netinkamų pavaduotojų.
Rado išeitį?
Tiesa, premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad niekas prezidentės apgauti neketina.
„Aš jums galiu garantuoti, kad nė vienas, kuris turi įtarimų, naujoje Vyriausybės sudėtyje nedirbs. Bet dabar yra per daug spekuliacijų, ir kai kurios spekuliacijos yra nepamatuotos, įžeidžiamos ir neteisingos", – penktadienį pareiškė premjeras A.Butkevičius.
Jis piktinosi, kad kai kuriems viceministrams kaltinimai, kad jie dirba blogai ar yra nepatikimi, viešai buvo mesti nepagrįstai. Premjeras tikėjosi, kad šiuo klausimu nebus spekuliuojama, o ministrai patys atleis viceministrus, kai tik gaus apie juos pažymas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Tačiau penktadienį koalicija nutarė pakeisti žaidimo taktiką – pasibaigus Vyriausybės įgaliojimams bus atleisti visi iki vieno viceministrai.
Tačiau nei premjeras A.Butkevičius, nei Seimo vadovė Loreta Graužinienė penktadienį nežadėjo, kad vėl pradėję dirbti ministrai nepriims atgal visų į prezidentės juodąjį sąrašą patekusių viceministrų.
„Kada bus patvirtinta nauja Vyriausybė, ministrai (čia jų kompetencija), iš naujo įvertinę pagal visus įstatymus, reikalaujančius įvertinti politinio pasitikėjimo darbuotojus, įvertinę kompetenciją ir darbinę patirtį, patys priims sprendimus", – sakė L.Graužinienė.
Premjeras neatsakė į klausimą, ar STT pateiktose pažymose yra rimtų įtarimų į juodąjį sąrašą patekusiems viceministrams.
„Galiu tik pasakyti, kad viceministrų korpusas pasikeis. Aš tik negaliu įvardinti pavardžių", – kalbėjo premjeras.
Atsakymus jau gavo
D.Grybauskaitė reikalauja pakeisti aštuonis jai neįtinkančius viceministrus iš šešių ministerijų. Gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informaciją prezidentė pareiškė, kad šie politikai turi šešėlių. Jei šie viceministrai nebus pakeisti, šalies vadovė grasina po priesaikos į postus neskirti ir jų vadovų – ministrų.
Tačiau valdančioji dauguma gina savo partijų narius ir teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad šie nusikalto.
Visi ministrai premjero pavedimu kreipėsi į STT, kad ši pateiktų informaciją, ar dabartiniai viceministrai turi juodų dėmių. Jei tokia informacija bus pateikta, ministrai žada atleisti įtarimų keliančius viceministrus.
STT vadovas Saulius Urbonavičius pranešė, kad atsakymus į savo užklausas visi ministrai gavo trečiadienį arba ketvirtadienį. Tačiau kol kas nė vienas ministras STT pažymų turinio nekomentuoja.
Konfliktas niekaip nesibaigia
Prezidentė išversti iš posto kai kuriuos viceministrus bando jau gerą mėnesį.
Darbo partijos vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė jau prieš kurį laiką pareiškė, kad D.Grybauskaitė elgiasi nekorektiškai ir šantažuoja valdančiąją daugumą. Valdantieji tvirtina, kad šalies vadovė neturi jokių teisių reikalauti, kokie viceministrai turi dirbti ministerijose, nes tai pačių ministrų reikalas.
Tačiau su tokia nuomone nesutinka buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, M.Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
„Negalima teigti, kad ministras pasirenka į savo komandą ką nori, nes ministerija nėra nei partijos, nei ministro daržas. Ji skirta dirbti tautos labui. Prezidentė turi teisę spausti, tačiau ji privalo turėti konstitucinį pagrindą – kitaip tariant argumentus, kad šie asmenys galbūt ne visai kompetentingi, stokoja kvalifikacijos ar veikia neskaidriai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo profesorius.
Mandagumo atsistatydinimas
Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas yra įsitikinęs priešingai: „Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl šia konstitucine procedūra tiesiog patikrinama, ar Seimas toliau pasitiki Vyriausybe, kitu atveju, Konstitucijoje būtų parašyta, kad Vyriausybė grąžina įgaliojimus ir atsistatydina." „Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po šalies prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos III Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek po prezidento rinkimų.
Atsistatydinimas po prezidento rinkimų buvo vadinamas "mandagumo atsistatydinimu" (démission de courtoisie). Po "mandagumo atsistatydinimo" vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Teigiama, kad ši procedūra prasminga dėl vyriausybės ryšio su valstybės vadovu ir kad ji atspindi tam tikras valdymo modelio raidos tendencijas“, – pabrėžė J.Sabatauskas.
Įtampa vis kyla
Savo poziciją dėl prezidentės veiksmų valdančioji dauguma turėjo išdėstyti tik penktadienį, tačiau patrankos į kovos lauką buvo ištrauktos dar ketvirtadienį. Atrodo, kad valdančiųjų kantrybė galutinai trūko.
„Valdančiosios koalicijos partijų taryba reiškia susirūpinimą, jog prezidentė skelbia tendencingus pareiškimus, kurių teiginiai prieštarauja parlamentinės demokratijos principams ir galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą“, – ketvirtadienį pareiškė valdančiųjų partijų lyderiai.
Juos papiktino, kad D.Grybauskaitė esą atvirai simpatizuoja dešiniesiems, o šią Vyriausybę vadina kriminaline. Socialdemokratai aiškina, kad prezidentė per daug spaudžia valdančiuosius, nes esą pagal Konstituciją Vyriausybės atsistatydinimą po prezidento rinkimų galima prilyginti mandagumo gestui.
Prezidentės reakcijos neteko ilgai laukti, ir ji vėl rėžė iš peties.
„Kai atsiranda įtarimų bei šešėlių, slaptosios arba teisėsaugos institucijos turi informuoti valstybės vadovus, o jie turi vykdyti savo pareigą – prevenciją, kad valstybės lėšos nebūtų išvagiamos. Tai šią pareigą aš turėsiu vykdyti“, – ketvirtadienį aiškino D.Grybauskaitė.
