„Už prasmingą A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo projektinę veiklą ir paramą Alytaus rajono švietimo įstaigoms“, – sveikindamas kol kas vienintelę po nepriklausomybės atkūrimo pirmąją Lietuvos ponią, pagarsėjusią savo labdaringa veikla, pranešė rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
Išskirtinis dėmesys – Dzūkijos vaikams
Nors pati ponia A.Adamkienė kilusi iš Žemaitijos sostinės Telšių, Dzūkijos mokykloms, jų auklėtiniams ir vaikų gydymo įstaigoms su savo fondu skyrė išskirtinį dėmesį.
Nuo 1999 m. metų gyvavęs A.Adamkienės fondas Alytaus rajono Butrimonių gimnazijoje ir Simno specialiojoje mokykloje, vaikų ligoninėse bei globos namuose vykdė daugybę įvairių projektų.
2000 m. Simno specialiojoje mokykloje buvo pradėtas projektas „Esu žemės vaikas“. Jo dėka mokykloje už 26 tūkst. litų įkurtas koreguojamosios kūno kultūros kabinetas, lavinimosi klasė, nupirkta jai būtina įranga.
Butrimonių gimnazijai už beveik 150 tūkst. litų nupirkta daugiau nei 8 tūkst. naujų knygų bei vadovėlių, sporto salės renovacijai skirti 35 tūkst. litų.
Gabiausiems gimnazijos mokiniams fondas padėjo dalyvauti konkursuose ir projektuose „Verslo mokykla“ bei „Lyderių mokykla“. Dailei gabūs vaikai ne kartą ilsėjosi Šventojoje, kur vykdavo stovyklos-plenerai.
Nepamiršdavo fondas Alytaus rajono vaikų ir per Kalėdų bei Atvelykio šventes. Ypač tų, kurių šeimos gyvena nepritekliaus sąlygomis. Jie nuolat gaudavo dovanų pačių būtiniausių daikų, mokymosi priemonių.
Tik meilė išmoko atjautos
„Visuomenė negali likti abejinga savo mažųjų piliečių likimui. Tik šiandien patyrę tauriausią jausmą – žmogišką meilę – vaikai patys ją skleis bei dalinsis su kitais ir šiandien, ir ateityje“, – pradėdama savo labdaringą veiklą Lietuvoje iš karto po savo vyro išrinkimo į prezidento postą pirmajai kadencijai 1998 m., kalbėjo A.Adamkienė.
Oficialiai jos fondas buvo įregistruotas 1999 m., o pirmąją paramą jam skyrė JAV Moterų draugija.
„Kai su iš Amerikos gauta parama važinėjau po Lietuvos kaimus ir miestelius, svarsčiau, kam būtų tikslingiausia skirti gautas lėšas. Atsakymas gimė savaime, kai apsilankiau keliose kaimo mokyklose ir pamačiau, kokiomis apgailėtinomis sąlygomis mokosi jų auklėtiniai – kiauri stogai, kelis dešimtmečius remonto nematę klasės, apverktinos būklės sporto salės, kai kur jų ir iš viso nebuvo, o daugelis vadovėlių taip suskaityti, kad jų puslapiai – beveik permatomi.
Tada supratau, kad pagalba mažų miestelių ir kaimo moksleiviams turėtų būti pagrindine mūsų fondo misija“, – prisiminė A.Adamkienė.
Fondas baigė savo veiklą Šių metų birželį A.Adamkienės paramos ir labdaros fondas baigė savo veiklą. Jo archyvinė medžiaga bus perkelta į Butrimonių gimnazijoje kuriamą prezidento V.Adamkaus vardo biblioteką. Joje taip pat bus atidarytas A.Adamkienės fondo muziejus.
Iš pradžių veikęs tik lėšų, gaunamų iš Amerikos, kur A.Adamkienė su vyru gyveno visos Lietuvos sovietinės okupacijos metu, dėka netrukus atkreipė ir Lietuvos verslininkų bei įmonių dėmesį. Daugelis jų kasmet fondui aukodavo solidžias sumas įvairiems projektams įgyvendinti. „Per tuos penkiolika metų daug kas pasikeitė ne tik Lietuvoje, bet ir fondo remiamose įstaigose. Mokyklos tapo šviesesnės, šiltesnės, jų bibliotekose atsirado naujų knygų, o moksleiviai turi geresnes sąlygas lavintis.
Ne viena mokykla ir pati inicijuoja bei dalyvauja įdomiuose projektuose, bendradarbiauja su kitomis net tik Lietuvos, bet ir užsienio švietimo įstaigomis. Džiaugiamės, kad galėjome padėti tuomet, kai buvo labai sunku“, – kalbėjo po iškilmių Dauguose A.Adamkienė.
Kartu su ja fonde ir su Valdu Adamkumi prezidentūroje dirbę žmonės ne kartą yra prasitarę, kad buvęs šalies vadovas su žmona nelaimės atveju ir patys asmeniškai yra parėmę daugybę Lietuvos žmonių.
Kai reikėjo, ir karvę daugiavaikei šeimai nupirko, ir padėjo atstatyti sudegusius namus, ir iki šiol kelis kartus per metus paremia skurstančias šeimas, o gabiems studentams (dažniausiai jiems net nežinant, ir kur gauna paramą) skiria lėšų studijoms.
Tačiau apie tai nei A.Adamkienė, nei jos vyras viešai kalbėti nemėgsta.
Per penkiolika metų A.Adamkienės fondas gavo ir paskirstė paramos už daugiau nei 14 mln. litų. Parama nuolat būdavo teikiama 45 provincijos mokykloms, vaikų ligoninėms, globos namams, vykdomi įvairūs projektai.
Nuo šiol daug kas ko gero pasiges „Kalėdų karavano“, kuris surinkdavo vaikams kalėdines dovanas ir Prezidentūroje, ir daugelyje kitų valstybės įstaigų bei organizacijų.
Vien tik knygoms, kurios buvo išdalintos mokykloms, fondas per savo veiklos metus skyrė 1,6 mln., jų renovacijai daugiau nei milijoną, o Vilniaus, Kauno ir Šiaulių vaikų ligoninėms įrangos buvo nupirkta už 1,13 mln. litų.
Gabiems Lietuvos vaikams fondas daug metų organizavo projektus „Verslo mokykla“, „Lyderių mokykla“, „Pažinkime savo kraštą“, „Dainuokime kartu“ bei daugelį kitų.
„Be žmonių, kurie suprato mūsų fondo tikslus ir misiją, būtų buvę sunku tiek nuveikti. Dalis rėmėjų buvo kartu nuo pat fondo veiklos pradžios, kiti prisijungė vėliau. Visiems jiems esu nuoširdžiai dėkinga. Jie kartu padėjo kurti mūsų visų Lietuvos ateitį“, – yra kalbėjusi A.Adamkienė šių metų birželį, kai apsisprendė baigti savo fondo veiklą.
Dauguose – sujudimas ir jaudulys
Ruoštis Valstybės dienos iškilmėms ir neeiliniam rajone įvykiui – Garbės piliečio paskelbimui bei regalijų įteikimui - Dauguose buvo ruoštasi beveik visą savaitę. Gatvės pražydo įvairiaspalvėmis gėlėmis, papuoštos trispalvėmis ir kita valstybine simbolika.
Net kiekvieno namo kieme virė darbai – atrodė, kad prezidentas V.Adamkus ir ponia Alma buvo pažadėję užsukti pas kiekvieną daugiškį.
„Ne taip dažnai į mūsų miestelį prezidentai užsuka. Tiesa, man tėvas yra pasakojęs, kad 1937 m. vasarą lankėsi prezidentas Antanas Smetona su žmona. Tais laikais Dauguose būdavo švenčiama Senovės diena. Velionis prezidentas Algirdas Brazauskas, atrodo, pas mus buvo atvažiavęs 1993 m. per savo rinkiminę kampaniją, o postą praradęs šalies vadovas Rolandas Paksas per Valstybės dieną kartu su Dauguose gyvenusiu garsiu lakūnu Leonu Joniu praskrido virš miestelio“, – puikią atmintį išsaugojusi ir jau aštuntą dešimtmetį perkopusi pasakojo Daugų senbuvė Albina Balikonytė.
