Įspūdingi skaičiai teismo nutartyse pinigais nepavirsta

Teisės specialistai spėja, kad Lietuvoje turbūt dar nei vienas žudikas neatlygino tokio dydžio neturtinės žalos. Nukentėjusieji geriausiu atveju gauna po kelis šimtus ar tūkstančius litų.

Kokia prasmė priteisti tokio dydžio civilinį ieškinį iš anksto žinant, kad nusikaltėlis neturės galimybių sumokėti  pinigų?

Pernai vasarą žmonos ir 9 metų dukters netekęs kaunietis Valius Vaičaitis iš tragiškos eismo nelaimės kaltininko 20 metų Luko Jablonsko iš pradžių buvo prisiteisęs net 500 tūkst. litų neturtinės žalos.

Kauno apylinkės teismas du žmones pėsčiųjų perėjoje beprotišku greičiu lekiančiu automobiliu BMW pražudžiusiam jaunuoliui taip pat skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės dydžio net neskundė, tačiau Kauno apygardos teismo paprašė sumažinti neturintinę žalą. L.Jablonsko prašymas buvo išgirstas – neturtinė žala sumažinta iki 200 tūkst. litų.

Nuosprendį išgirdęs V.Vaičaitis pareiškė pasijutęs pralaimėjęs. Kita vertus, labai menka tikimybė, kad jis atgaus bent dalį priteisto ieškinio, o L.Jablonską skola gali slėgti visą likusį gyvenimą.

Lietuvoje susiformavo teismų praktika iš mirtimi pasibaigusio eismo įvykio kaltininko priteisti 3981–351 500 litų neturtinės  žalos.

„Galbūt teismai pateisina nukentėjusiųjų lūkesčius, tačiau dažniausiai neturtinė žala lieka tik popieriuje“, – pripažino Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, profesorius Aurelijus Gutauskas. Jis taip pat yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas.

Pasak teisės žinovo, Lietuvoje nėra specialaus registro, kuris pateiktų statistiką apie atlygintą neturtinę žala. Profesoriaus nuomone, smurtinių nusikaltimų kaltininkai tokią prievolę įvykdo itin retai.

Priežastys labai papratos – tai dažniausiai būna niekur nedirbantys ir neturintys turto žmonės, kurie daug metų praleidžia už grotų. Ten užsidirbti jie taip pat neturi galimybių.

„Galbūt geriau realiai atlyginti mažesne suma įvertintą neturtinę žalą negu jos visai neatlyginti“, – svarstė A.Gutauskas.

Pasak jo, dėl neturtinės žalos dydžio Lietuvoje būta nemažai diskusijų tarp teisininkų ir politikų, tačiau jokių apribojimų kol kas nesiryžtama įteisinti.

Lietuvos teismai taip pat privalo paisyti Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų – būta atvejų, kai Lietuvos piliečiai jame laimėjo bylas dėl priteistos pernelyg mažos neturtinės žalos.

Ryškėja dideli skirtumai

Lietuvoje įprasta didžiausias neturtinės žalos sumas priteisti nužudyto žmogaus artimiesiems. Daugelio Europos Sąjugos šalių teismų praktika – visiškai kitokia.

Danijoje nužudyto žmogaus artimieji iš kaltininko gali tikėtis vidutiniškai 45 tūkst., Švedijoje – 52 tūkst., Anglijoje – 64 tūkst. Prancūzijoje – 79 tūkst., Šveicarijoje – 93 tūkst. neturtinės žalos atlyginimo skaičiuojant litais.

Vokietijoje ir Nyderlanduose piniginės sumos asrtimiesiems išvis nepriteisiamos.

„Vakarų pasaulyje susiformavusi nuostata, kad laisvės atėmimas nusikaltėliui ir taip yra labai didelė bausmė“, – aiškino profesorius A.Gutauskas.

Užtat patyrusiems sunkiausio laipsnio sveikatos sutrikdymą Vakarų Europoje priteisiamos išties įspūdingos sumos. Italijoje ji gali siekti 2,24 mln., Anglijoje – 1,33 mln., Vokietijoje – 863 tūkst., Belgijoje - 818 tūkst., Šveicarijoje – 483 tūkst., Nyderlanduose – 345 tūkst. skaičiuojant litais.

Kuo grindžiami tokie milžiniški ieškiniai?

„Pinigai gali padėti žmogui grąžinti darbingumą“, – Vakarų Europos teismų nuostatas komentavo A.Gutauskas.

„Žmogaus gyvybė neįkainojama, todėl įstatymais nustatyti jos kainos, nubrėžti kažkokias ribas taip pat neįmanoma. Įvertinti neturtinę žalą yra teismo kompetencija atsižvelgiant į aplinkybes ir teismų praktiką“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Pasak politiko, kai kuriose šalyse baudos dydis išties priklauso nuo žmogaus galimybių – jo gaunamų pajamų, turto. Kita vertus, ar neturtinę žalą galima prilyginti baudai?

„Nusikaltėlio pečius slegiantis milžiniškas ieškinys įprasmina nusikaltimo pražūtingumą, tai turėtų tapti gera prevencine priemone“, - svarstė J.Sabatauskas.

Psichologai nustatė, kad turtinė sankcija nusikaltėlio sąmonę paveikia gerokai stipriau negu laisvės atėmimo bausmė.

„Daugelis žmonių vis dar įsitikinę, kad įstatymai ir taisyklės kuriamos kažkam kitam, tik ne jiems. Tokios nuostatos reikia atsikratyti“, - įsitikinęs parlamentaras.

Jis pateikė pavyzdį: daugybę metų smurtas šeimoje buvo šeimos vidaus reikalas. Viskas pasikeitė priėmus smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Tuomet žmonės suprato, kad taip elgtis jau negalima. ˙