Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos profesorius, politologas Antanas Kulakauskas sveikina idėją rengti tiesioginius merų rinkimus, tačiau smarkiai abejoja, ar tai išspręs visas vietos valdžios problemas.
Jo nuomone, demokratinėje valstybėje valdžiai tapo nepatogu ilgai ignoruoti rinkėjų valią, tačiau žinomas istorikas neatsikrato abejonių, ar tokius rinkimus įteisinantis įstatymas tikrai neprieštarauja Konstitucijai.
Daugiausia vietų Kauno taryboje turintys konservatoriai jau viešai paskelbė, kad jų kandidatu kitų metų pradžioje vyksiančiuose rinkimuose bus dabartinis miesto meras Andrius Kupčinskas, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Profesorius A.Kulakauskas mano, kad kitiems kandidatams dar yra pakankamai laiko pasirengti kovai dėl šio posto. Politologas spėja, kad pirmajame ture Kauno mero nepavyks išrinkti.
– Kokios galimybės atsivers tiesioginiuose rinkimuose išrinktam merui, ar pasikeitusi tvarka padidins žmonių susidomėjimą rinkimais?
– Nauju būdu išrinkto tarybos pirmininko, kuris Lietuvoje vadinamas meru, funkcijos nepasikeis. Didžioji dalis vykdomosios valdžios galių atiduota administracijos direktoriui, o mero pareigybė – labiau simbolinė. Dauguma žmonių neįvertina šių ypatumų. Susidomėjimas rinkimais iš pradžių tikrai padidės, tačiau greitai ateis neišsipildžiusių lūkesčių metas.
Meras negalės atsakyti vienasmeniškai, nes dėl sprendimų balsuos visi tarybos nariai, o meras turės tik vieną balsą.
Jeigu jo šalininkų taryboje bus dauguma, tuomet galėsime sakyti, kad tarybos nariai vykdo lyderio valią. Tokiu atveju galbūt priimami sprendimai iš dalies ir atitiks rinkėjų lūkesčius. Kita vertus, vykdomąja valdžia vis vien teks dalytis su administracijos direktoriumi. Lietuvoje susidarė šiuo požiūriu unikali situacija.
Tradicija merą rinkti tiesioginiuose rinkimuose daugybę metų gyvuoja JAV, tačiau šioje šalyje jis vienasmeniškai atsako už priimamus sprendimus. Europoje tiesioginių mero rinkimų idėja aktyviau pradėjo plisti tik maždaug prieš 20 metų.
– Pasvarstykime, kaip mero rinkimai kitų metų pavasarį vyks Kaune?
– Rezultatus galima lengvai nuspėti tik keliose šalies savivaldybėse, o Kaunas į šį sąrašą nepakliūna.
Kaune vyrauja dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, tačiau konservatoriai triuškinamos daugumos taryboje niekada neturėjo ir neišsivertė be koalicijos partnerių paramos.
Per pirmąjį turą Kaune turbūt nepavyks išrinkti mero. Išimtimi galėtų tapti žinomas, populiarus ir patrauklus verslo pasaulio žmogus, jeigu toks atsirastų.
Verslininkai turi pinigų ir gali organizuoti rinkimų kampaniją. Visiems kitiems kandidatams reikės organizacinės paramos, kurią turi partijos.
Spėliojama, kad tiesioginiai mero rinkimai sumažins partijų vaidmenį, tačiau aš tokiai nuomonei nepritariu. Partijos turi finansinių išteklių, organizacinių galimybių, kurių reikia rinkimų kampanijos metu.
Praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo leista dalyvauti visuomeninėms organizacijoms. Ir ką mes matome? Vos kelių tokių organizacijų atstovai pateko į tarybas.
Prieškario metais Seimo rinkimų tvarka buvo gerokai demokratiškesnė ir laisvesnė negu dabar. Pakakdavo sudaryti 20 kandidatų sąrašą, surinkti šiek tiek rėmėjų parašų ir galima buvo rungtis rinkimuose. Visuose rinkimuose nė vienas toks sąrašas nesulaukė rinkėjų palankumo.
– Kas iš dabar politikoje, versle ar kitose srityse aktyviai besireiškiančių kauniečių galėtų sėkmingai rungtis dėl mero posto?
– A.Kupčinskas tikrai nebus vienintelis kandidatas. Savo kandidatus Kaune turėtų iškelti Socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis.
Renkant Kauno merą tiesiogiai 2011-aisiais gerų galimybių juo tapti būtų turėjęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Jeigu ne pirmajame, tai antrajame ture, tačiau per kelerius pastaruosius metus įvyko reikšmingų pokyčių. Galbūt kovoje galime išvysti ir verslininką Tautvydą Barštį, kiek mažesnė tikimybė – buvusį Kauno merą Arvydą Garbaravičių.
Abejoju, kad kažkas iš akademinės bendruomenės atstovų staiga sumanytų siekti politikos aukštumų savivaldybių lygiu. Bent jau aš negirdėjau apie tokius planus.
Gali atsirasti ir lig šiol menkai žinomas, aktyvioje veikloje nedalyvaujantis žmogus, mat pasirengti rinkimams, prisistatyti rinkėjams laiko užtenka. Didžiuosiuose šalies miestuose informacija sklinda gerokai sparčiau, jiems daugiau dėmesio skiria žiniasklaida, aukštesnis žmonių politinio aktyvumo lygis.
– Kaip tiesioginiai merų rinkimai gali paveikti rinkimus į Kauno tarybą, ar pasikeis atstovaujamų politinių jėgų santykis?
– Mero rinkimai šįkart užgoš tarybų rinkimus. Kaip ir anksčiau, dominuos partijų atstovai. Jeigu mero posto siekiantis nepartinis ir labai populiarus žmogus sudarytų kandidatų sąrašą tarybos rinkimuose, lyderio populiarumas padėtų ir šio sąrašo atstovams.
Tai būtų labai protingas žingsnis dar ir todėl, kad išrinktasis meras tvirčiau jaustųsi turėdamas bendražygių paramą priimant sprendimus ir nereikėtų pasirašinėti sprendimų, neatitinkančių žmogaus nuostatų, mat tokiu atveju darbas taryboje strigtų.
– Ar pasikeitus mero rinkimų modeliui gali valdžioje atsidurti radikalių pažiūrų žmonės – buvęs meras ir Seimo narys Vytautas Šustauskas, Visvaldas Mažonas, taip pat šiek tiek švelnesniu tonu kalbantis partijos „Jaunoji Lietuva“ vadas, Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius?
– Nemanau, kad S.Buškevičius turi galimybių laimėti Kauno mero rinkimus. Radikalai, antisisteminiai lyderiai iškyla tuomet, kai didelė krizė apima visą šalį. Kita vertus, žmonės jau turėjo progos įvertinti, ką būdami valdžioje gali nuveikti tokie žmonės.
Šiuo metu jokios baisios krizės nematyti, o daugelyje savivaldybių situacija yra geresnė negu šalyje. Kaune galbūt juntamas atsilikimas nuo sostinės, tačiau tai nėra pagrindas suvešėti radikalams.
