Kauniečio tikslas – įrodyti, kad antstolio apetitas per didelis

Bauda – 300 litų, skolos išieškojimo išlaidos – 1060 litų. Ar gali taip būti? Neįgalus kaunietis teisme bandys įrodyti, kad antstolio apetitas yra gerokai per didelis. Šis tikina įstatymo nepažeidęs, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.

Daugiau nuotraukų (1)

Vygandas Trainys

Jul 8, 2014, 9:05 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 4:02 AM

„Kai antstolio Mariaus Lekečinsko pasiteiravau, kodėl tokios didelės baudos išieškojimo išlaidos, išgirdau atsakymą: „Pražilsi, žmogau, neišsimokėsi advokatams.“

Įskaudino ne tik neteisybė, bet ir nesiskaitymas su manimi“, – įsimintiniausią pokalbio su antstoliu dalį „Laikinajai sostinei“ atkartojo fizinę negalią turintis 60 metų kaunietis Borisas Petkevičius.

Birželio 12 dieną B.Petkevičius kreipėsi į teismą. Insultą patyręs, 65 procentus darbingumo praradęs vyras bandys įrodyti, jog antstolio apetitas – pernelyg didelis. 300 litų bauda, kuri kauniečiui buvo paskirta, tėra menka suma, palyginti su M.Lekečinsko atlygiu ir skolos išieškojimo išlaidomis, kurios jau siekia 1060 litų.

Anot antstolio, bauda dar nesumokėta, tačiau Mokesčių inspekcija (VMI) tvirtina, jog B.Petkevičius su valstybe yra visiškai atsiskaitęs.

Neįgaliajam lieka trupiniai

Administracinė bauda B.Petkevičiui buvo paskirta 2008 metų spalio 23 dieną. Kaunietis sakė, jog policijos pareigūnai jį sulaikė neblaivų, einantį ne pėsčiųjų perėja.

Pinigus jis privalėjo pervesti Mokesčių inspekcijai, bet to laiku nepadarė. Tada ėmė suktis skolos išieškojimo karuselė.

„Visada stengiuosi atsikratyti skolų, bet mano pajamos – labai mažos. Gaunu 420 litų dydžio invalidumo pensiją, todėl kiekvienas litas – brangus“, – liūdną šypseną išspaudė B.Petkevičius.

Bendrabutyje gyvenantis vyriškis už komunalines paslaugas sumoka 100–150 litų.

Šiuo metu antstolis B.Petkevičiui kas mėnesį nurėžia 84 litus. Maistui ir vaistams lieka apie 200 litų.

Moterys kontoroje verkė

Po insulto B.Petkevičiui reikia vartoti daugiau vaistų, kurie ne visi kompensuojami. Vyras gali sau leisti tik pačius pigiausius maisto produktus.

„Maniau, kad antstolis atjaus sergantį, vargingas pajamas gaunantį žmogų, bet skaudžiai klydau.

M.Lekečinsko kontoroje sutikau kelias moteris, kurios verkė, išgirdusios, kokias joms reikės mokėti sumas už skolos išieškojimą. Iš drabužių matyti, kad jos gyvena sunkiai.

Tačiau nemanau, kad antstolis ir jų pagailėjo“, – pasakojo B.Petkevičius.

Nežinia, kuo tikėti

Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 metų balandžio 28 dieną M.Lekečinskas į VMI sąskaitą iš B.Petkevičiaus sąskaitos pervedė 188 litus ir 44 centus.

Likusią sumą, 111 litų ir 56 centus, vyriškis pervedė antstoliui 2014 metų sausio 28 dieną.

Tačiau birželio 3 dieną antstolis pareiškė, kad B.Petkevičius dar nėra sumokėjęs dalies baudos – 102 litų.

Vyriškis birželio 4 dieną gavo Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento raštą, jog skolų kilpa jau nebeveržia jo kaklo: „B.Petkevičius atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais.“

Vizitas pas antstolį nuvylė

Paskui B.Petkevičius nuvažiavo į M.Lekečinsko kontorą.

„Maniau, kad įvyko nesusipratimas. Norėjau pasiaiškinti su M.Lekečinsku, bet jis net nesileido į kalbas“, – prisiminė B.Petkevičius.

Sunkiai sergantis vyriškis kreipėsi į Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorą.

„B.Petkevičiaus pretenzijos greičiausiai yra pagrįstos – iš jo buvo priskaičiuotos pernelyg didelės pinigų sumos“, – tvirtino advokatė Juzefa Brinevičienė, surašiusi skundą Kauno apylinkės teismui.

B.Petkevičių šokiravo užklausų skaičius, kurį antstolio kontora pateikė įstaigoms dėl jo pajamų – 131.

Už kiekvieną oficialų paklausimą antstolis pareikalavo sumokėti nuo 3 iki 3,89 lito, iš viso – 417 litų.

„Lietuvoje veikiančius bankus galima suskaičiuoti ant pirštų, tai kam reikėjo daryti tiek daug užklausų?“ – svarstė kaunietis.

Be to, kiekviena antstolio dokumento kopija buvo įvertinta 3 litais. Paskutiniais M.Lekečinsko skaičiavimais, B.Petkevičius privalo sumokėti 356 litus – 102 litų baudos likutį ir 254 litus atlygį antstoliui.

Antstolis tikina, kad skolininkas ir pats muša, ir pats rėkia

Marius Lekečinskas

Antstolis

„Vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš B.Petkevičiaus buvo užvesta dar 2008 metais.

Kadangi jis negaudavo pajamų, kartą per ketvirtį reikėdavo atlikti patikrinimą, siųsti vis naujas užklausas bankams.

Todėl per penkerius metus ir susidarė toks didelis užklausų skaičius. Kiekvienas paklausimas antstolio kontorai kainuoja. Taip, B.Petkevičius pervedė į mano sąskaitą 111 litų, tačiau pagal įstatymą iš gautų lėšų pirmiausia dengiamos vykdymo išlaidos, o tik paskui pati skola.

Todėl birželio pradžioje jis dar buvo skolingas Mokesčių inspekcijai 102 litų dydžio baudos likutį. Kitaip paskirstyti sumų aš negalėjau, tada pats būčiau pažeidęs įstatymus.

B.Petkevičius turi Mokesčių inspekcijos raštą, kad jis nėra skolingas valstybei, bet ten kalbama ne apie sumokėtą baudą pagal teismo sprendimą, o apie tai, kad nėra skolų už gyventojo pajamų mokestį ir panašius dalykus.

Susidaro įspūdis, kad B.Petkevičius pats muša ir pats rėkia.

Aš jam tikrai nesakiau, kad pražils, neįžeidžiau nė vienu žodžiu.“

Remiasi sprendimų vykdymo instrukcija

Teisingumo ministerijos patvirtintoje sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta, kad išieškant 200–1000 litų dydžio skolą būtinos vykdymo išlaidos negali viršyti 60 litų, o atlyginimas antstoliui – 200 litų. Instrukcijoje yra pateiktas skaičiavimo pavyzdys – jei skola sudaro 2050 litų, o antstoliui pavyko išieškoti 1300 litų, būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, kurias patyrė antstolio kontora išieškodama įsiskolinimą, negali viršyti 300 litų.

„Tačiau M.Lekečinskas šias išlaidas padidino iki 784 litų“, – piktinosi B.Petkevičius.

Pensininkas prašo teismo panaikinti M.Lekečinsko vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pripažinti, kad jis daugiau niekam nėra skolingas.

Ir skolininkai kartais perlenkia lazdą

Kai kurie skolininkai, kuriems yra tekę turėti reikalų su antstoliu M.Lekečinsku, skundėsi jo nenuolaidumu, nenoru siekti kompromiso.

Antstolio veiksmai šokiravo kauniečių Alfredo ir Onutės Starkevičių šeimą, kuri 2013 metų rugpjūtį turėjo išsikraustyti iš trijų kambarių buto A.Gustaičio gatvėje, priklausančio Aleksandro Stulginskio universitetui.

„Žmonės iškraustyti neteisėtai, nes nebuvo pakeistas vykdomojo rašto tekstas, kuriame įrašyta, kad iškeldinti turi būti tiktai Starkevičiai, bet ne jų vaikai.

Be to, nei teismo išaiškinime, nei vykdomajame rašte nebuvo nurodyta, jog gyventojai tur išsikraustyti su manta, o antstolio M.Lekečinsko talkininkai krovė ir jų daiktus“, – piktinosi advokatė Elvyra Baltrušaitienė.

Be namų liko ne tik sutuoktiniai Starkevičiai, jų trys dukterys, bet ir kartu gyvenęs sunkiai sergantis O.Starkevičienės tėvas, 82 metų Alfonsas Lukoševičius.

Nepatenkinti M.Lekečinsko veikla žmonės kartais taip pat peržengia ribas. Pavyzdžiui, 2008 metų lapkritį į jo kontorą atėjo laiškas su kryžiais, informacija apie laidojimo paslaugas, karstų pardavimą. Ant raudona spalva ištepliotos servetėlės buvo ir grasinamas užrašas.

Atplėšus šį voką, pasklido aštrus, nemalonus kvapas, panašus į tą, kurį skleidžia chloras.

Išaiškėjo, kad laišką antstoliui atsiuntė kaunietis Gediminas K., keršijantis už tai, kad antstolio kontora mėgina išieškoti alimentus trims jo mažamečiams vaikams.

M.Lekečinskas tvirtina, jog jis visada laikosi įstatymų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.