Trečiadienį komisijos posėdyje M.Laurinkus sakė, jog tuometinis VSD visą informaciją dėl R.Pakso pateikė parlamentinei apkaltos komisijai bei prokuratūrai, ir ją ten galima rasti. „Tai nėra personalizuotas klausimas man“, - sakė M.Laurinkus, pažymėjęs, kad negali kalbėti institucijos, kuriai nebevadovauja, vardu.
„Apkaltos metu visa informacija teikta, kokia reikalinga, Seimo komisijai, prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui. Departamentas yra atsakęs į daugybę klausimų ir sudaryta milžiniška medžiaga, kuri yra Seimo archyve, prokuratūros archyve ir Konstituciniam Teisme. Man po dešimties metų rekonstruoti visą situaciją, manau, kad ir žmogiškai neįmanoma, ir, be to, vienas žmogus to negali daryti už institucijas visas. Tais atvejais, kada man reikės tikslinti detales ar dar ką nors, aš vis dėlto turėsiu nukreipti į tą medžiagą, kurią jūs galite paimti“, - kalbėjo M.Laurinkus.
Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių atstatymo.
Savo posėdžiuose komisijos nariai iškėlė dvi versijas, kaip būtų galima per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui užtikrinti galimybę kandidatuoti į Seimą ir prezidentus - arba keičiant Konstituciją, arba iš naujo įvertinant pačią apkaltą.
Konservatoriai R.Paksą į Seimą įleistų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuotų už Konstitucijos pataisą, kuri partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą, bet ne prezidentus.
Tokią frakcijos poziciją trečiadienį laikinosios komisijos dėl R.Pakso teisių atstatymo posėdyje išsakė konservatorių vadovas Andrius Kubilius.
„Mes visada sakėm, kad bandymai politiškai, nežinau, ar galima pavartoti tokį žodį, išprievartauti Konstituciją mums nepriimtini, jei EŽTT sprendimas reikalauja Konstitucijos pataisos, ta pataisa turi apsiriboti tik galimybe sulaužius priesaiką dar kartą kandidatuoti į Seimą“, - sakė A.Kubilius.
„Konstitucijos pataisai reikia surinki konstitucinę daugumą, ir jei keliat klausimą dėl mūsų balsų, aš dar kartą aiškiai sakau, kad mes pritarsime tokiai Konstitucijos pataisai, kuri paraidžiui įgyvendins Strasbūro teismo sprendimą neišplėsdama to į kitas sritis, o tai reiškia, kad Konstitucijoje reikia daryti pataisą, kad R.Paksas praėjus tam tikram laikotarpui galėtų kandidatuoti į Seimą, bet tikrai nesutiksime, kad jam būtų suteiktas leidimas Konstitucijoje kandidatuoti į prezidentus“, - kalbėjo opozicijos lyderis.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime trūksta balsų.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas šiemet paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
