Be abejo, prasčiau egzaminus išlaikę mokiniai ir jų artimieji gali ieškoti kaltųjų nenorėdami pripažinti, kad dėl nesėkmių pirmiausia kalti jie patys, nes mokslams skyrė nepakankamai dėmesio.
Tačiau statistika rodo, kad šiemet daugumą brandos egzaminų moksleiviai laikė prasčiau nei pernai: išaugo neišlaikiusių egzaminus procentas, sumažėjo aukščiausią – 100 balų – įvertinimą pelniusių dalis.
Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė beveik 12 proc. – maždaug 2 proc. daugiau abiturientų nei pernai. Matematikos egzamino neįveikė 11,3 proc. laikiusiųjų, o tai kone 5 proc. daugiau negu 2013 metais.
Neišlaikiusių istorijos egzamino abiturientų dalis šįmet išaugo net daugiau nei dvigubai – nuo 4,56 proc. iki 10,7 proc., o šimtuką gavusių yra rekordiškai mažai – vos vienas iš tūkstančio.
Prastesni buvo ir visų kitų egzaminų rezultatai, išskyrus biologiją.
Tai verčia klausti, kas vyksta: ar Lietuvos moksleiviai tampa vis mažiau raštingi, didesni nemokšos, ar egzaminai pernelyg sudėtingi ir netinkamai organizuojami?
Šiemet aidėjo itin daug kaltinimų egzaminų užduočių sudarytojams. Kai kurie klausimai esą buvę tokie sudėtingi ir sukti, kad teisingai atsakyti nelengva net profesoriams. Atsirado ir sąmokslo teorijų, neva dirbtinai numušant įvertinimo balus norima sutrukdyti moksleiviams išvykti studijuoti į užsienį.
Visokiais kėslais įtarinėti egzaminų rengėjus vargu ar protinga. Vis dėlto kai kurių užduočių sudarytojai, matyt, persistengė. Net švietimo specialistai pripažįsta, kad pasitaikė labai painių, dviprasmiškų formuluočių, pernelyg sudėtingų užduočių, skirta per mažai laiko joms spręsti.
Atkreipia dėmesį visuomet kritiškai Lietuvos švietimo padėtį vertinančio vienos geriausių šalyje Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus B.Burgio nuomonė: neišlaikiusių egzaminų turi būti dar daugiau, nes mokyklose yra gausu nemokšų, bet geriems abiturientams buvo spendžiami spąstai, mat gauti aukštus balus buvo labai sunku.
Šįmet išties būta nemažai atvejų, kai puikiai mokęsi abiturientai prastai išlaikė egzaminus. Todėl kilo abejonių, ar klausimai ir užduotys buvo gerai apgalvoti, ar atitiko mokymo programas.
Brandos egzaminai svarbūs ne vien todėl, kad daro didelę įtaką abiturientų ateičiai, jų galimybėms siekti norimos specialybės. Teisingas, skaidrus ir objektyvus žinių įvertinimas būtinas ir formuojant teigiamą jauno žmogaus požiūrį į valstybę. Juk jei jis jausis nuskriaustas, apmulkintas, kalta atrodys visa Lietuva.
Reikia pripažinti, kad vieną baisiausių ankstesnių laikų blogybių – egzaminų temų ir užduočių nutekinimą už atlygį ar per pažintis – pavyko išgyvendinti. Jau ne pirmi metai dėl to nekilo jokių skandalų.
Bet dabar visuomenės dėmesys nukrypo į egzaminų užduočių kokybę, vertinimo objektyvumą. Šiuo požiūriu padėtis gal net blogėja, bent jau nepasitenkinimo egzaminų rezultatais dabar dar daugiau nei anksčiau.
Tiesa, brandos egzaminų negalima vertinti atsietai nuo viso 12 metų trunkančio vidurinio mokslo proceso. Egzaminų atveriamas moksleivių išsilavinimo spragas, aišku, pirmiausia lemia mokymosi sistema, mokyklų lygis, jose tvyranti atmosfera.
Antai prastokus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus, specialistų nuomone, lemia tai, kad moksleiviai mažai skaito knygų – dėl to smunka jų raštingumas, jiems sunku plėtoti rašinių temas. Bet dalis atsakomybės, kad nepavyksta mokinių sudominti lietuvių literatūra, kūrybiniu rašymu, tenka ir mokyklai, mokymo programoms.
Itin daug aistrų kėlusio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai bent jau neturėtų skatinti tautinės įtampos.
Nepasitvirtino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bauginimai, kad šįmet vienodomis sąlygomis egzaminą laikę, tik kiek atlaidžiau vertinti tautinių mažumų mokyklų moksleiviai gaus labai prastus pažymius ir negalės toliau tęsti mokslų.
Valstybinės kalbos egzaminą išlaikė 83,7 proc. tautinių mažumų mokyklų moksleivių – maždaug 4 proc. mažiau nei lietuvių. Tai neesminis skirtumas. Vadinasi, nėra ir jokio reikalo atsisakyti šio egzamino suvienodinimo politikos.
Tačiau, regis, subrendo būtinybė permąstyti visą brandos egzaminų sistemą ir ją reformuoti. Apie tai jau vis garsiau kalba politikai.
Mokyklos krečiamos nuolatinių reformų, o dabar galiojanti egzaminų tvarka sukurta jau prieš 20 metų. Matyt, didėja atotrūkis tarp visuomenės, valstybės, verslo reikalavimų švietimui ir nekintančios egzaminų sistemos.
Žinoma, reformuoti šią sistemą bus nelengva. Nesusipratimų ir susipriešinimo nepavyktų išvengti, jei šio darbo vienašališkai imtųsi švietimo sistemos valdininkai. Bet ir pedagogikos specialistai dažnai laikosi skirtingų, kartais net priešingų nuomonių.
Tad pirmiausia gal reikėtų nuodugniai išanalizuoti Lietuvos bei užsienio patirtį ir tik tuomet imtis ne vienadienės, o gerai apmąstytos pertvarkos, susiejant ją su šiuolaikinės visuomenės interesais ir visos švietimo sistemos raida.
