„Tolimesnėje perspektyvoje, 2020-aisiais, mes kalbame ir apie aukštesnių karininkų skaičiaus padidinimą. Nes Lietuvos kariuomenė jau išsikovojo tam tikrą prestižą Aljanse ir mūsų karininkai bei generolai gali užimti pozicijas“, – dėstė J.Olekas.
Ministras informavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra numatyta turėti tik devynis galimus generolus, keturi iš jų dirba, tarnauja užsienyje. Trys tarnauja Briuselyje ir vienas Estijoje vadovauja Baltijos gynybos koledžui.
„Baltijos gynybos koledžui turi vadovauti generolas, mes negalime nusiųsti pulkininko. Lietuvos Respublikai NATO turi atstovauti karinis atstovas generolas majoras, tokia yra pozicija – dabar tarnauja generolas majoras Vytautas Jonas Žukas, kažkas jį ten turės pakeisti, mūsų generolas majoras Edvardas Mažeikis laimėjo konkursą ir pradeda vadovauti vienai iš NATO komisijų. Tik generolas majoras tą gali poziciją užimti“, – kalbėjo J.Olekas.
Krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuva gali sakyti, jog nesugeba skirti tiek aukšto laipsnio karininkų arba dalyvauti Europos politiniame gyvenime kaip ir kitos valstybės, tačiau tuomet Lietuvoje lieka tik 4 generolai, „o mes turime kariuomenės vadą, jungtinį štabą, įsigijimų departamento direktorių, keturias pajėgas, tai mums reikia, kad juos užimantys žmonės būtų atitinkamo laipsnio“.
Vis dėl to, kalbėdamas apie Seimui antradienį pristatytą Principinės kariuomenės struktūrą, ministras pažymėjo, kad 2015 m. numatoma padidinti eilinių karių skaičių, tačiau aukštesniųjų karininkų turėtų išlikti tiek pat.
„2008-aisiais mes turėjome mažiau generolų – aštuonis, 2012 m. – jų turėjome daugiau – devynis. Pulkininkų 2008 m. turėjome 24, per sunkmetį, kai buvo sumažinti atlyginimai ir karių skaičius, pulkininkų padaugėjo iki 30. Mes dabar nesiūlome 2015 m., lyginant su 2013-aisiais, palikti tą patį generolų ir pulkininkų skaičių, o siūlome didinti eilinių karių skaičių. Minimaliai būtų iki 200, o maksimaliai – virš 1000“, – dėstė J.Olekas.
Ministras rodė ryžtą sukviesti 600 karių savanorių, bei priartėti prie vykdymo NATO rekomendacijos, kurioje nurodoma, kad kariuomenė gali funkcionuoti efektyviausiai, jeigu ji karių išlaikymui skiria iki 50 proc. lėšų ir bent iki 20 proc. skiria kariuomenės modernizacijai.
„Šiuo metu tie skaičiai buvo likę – virš 66 proc. karių išlaikymui ir tik apie 10 proc. modernizacijai, tai labai sunkino kariuomenės funkcionavimą. Po kitų metų biudžeto padidinimo, paskirdami didžiąją dalį lėšų, kurias mes gausime, padidėjimo įsigijimams, priartėsime prie tų skaičių. Liks karių išlaikymui 51-52 proc., o įsigijimui – apie 20 proc.“, – kalbėjo J.Olekas.
Ministras taip pat minėjo apie būtinybę skirti dėmesį pilietiniam, patriotiniam ugdymui, priimti iššūkius informacinėje, kibernetinėje erdvėje.
Krašto apsaugos ministras parlamentui antradienį pristatė Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektą, primena ELTA.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti liepos 10 d.
