Ant vyro kaklo spindi Diplomatijos žvaigždė. Tai – Užsienio reikalų ministerijos teikiamas žinybinis apdovanojimas lietuviams, garsinantiems mūsų šalies vardą pasaulyje. Penktadienį taip įvertinti Niujorke gyvenančio lietuvio veikla ir nuopelnai.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime vykusioje diskusijoje apie tautiečių vienybę R.Bartkus kalbėjo mažiausiai. Tačiau pakviestas pasisakyti, menininkas žodžio kišenėje neieškojo.
„Užaugau okupuotoje Lietuvoje. Visi buvome susitelkę vienam tikslui – daryti komunizmą. Tad bendro tikslo idėja mane kiek gąsdina. Manau, svarbiau individuali laisvė. Tiesa gimsta ginčuose“, – rėžė menininkas ilgai apie bendro tikslo būtinumą postringavusiems visuomenės ir politikos veikėjams.
R.Bartkus teigė, kad Lietuvos gelbėti nereikia. Svarbiausia sudaryti sąlygas kurti ir užsiimti verslu. „Tai yra grandys, kurias sujungus, valstybė tampa nenugalima“, – sakė jis.
Kreipė dėmesį į propagandą
„Vašingtonas mus giria. Tačiau tie, kurie lietuvius pažįsta geriau, priėję pakužda, kad gyvename kaip 1939-ais metais. Tą priimti sunku“, – tokią pačia griežtą, tik priešingą nuomonę diskusijoje išsakė Lietuvos diplomatas Žygimantas Pavilonis.
Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje tvirtino, kad Amerika nuo pat gimimo ugdo stiprius, laisvę ginti pasiryžusius žmones. To, anot jo, Lietuvoje trūksta.
„Ar mes padarėme pakankamai, kad sustiprintume mūsų bendruomenę? Manau, kad ne. Jokia (Lietuvos, – aut. past.) valdžia neinvestavo į žmogų“, – kirto diplomatas.
Pasak jo, mūsų laisvę atkovojo dvi kartos – tarpukarį menantys ir po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje gimę piliečiai: „Kairėje ir dešinėje stovintys sovietinės kartos atstovai yra iš esmės vienodi. Turi grįžti laisva lietuvių karta, sutelksianti tautiečius bendrai strategijai“.
Diplomatas atkreipė dėmesį į tai, kad tie, kurie prieš kelerius metus „sirgo Rusijos paranoja“ iš esmės buvo teisūs. Gynybos finansavimas, karių skaičiaus didinimas ir informacinio fronto skaidrinimas turėjo jau seniai būti įgyvendinti.
Tačiau, pasak diplomato, Lietuva šiose srityse uždelsė būtent dėl vienybės ir bendro tikslo trūkumo.
