Per diskusiją savaitgalį vykusiame Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime ministras atkreipė dėmesį, kad dialogas su Rusijos valdžia vyksta, todėl jis teigė nematantis priežasčių, kodėl to negali būti ir Baltarusijos atžvilgiu, juoba, kad Minskas nepripažino Abchazijos, Pietų Osetijos ir Krymo okupacijos.
„(Vyksta) dialogas su Rusija - kalba prezidentai su prezidentu. Pasakykite man bent keletą priežasčių, kodėl negali vykti su Baltarusija? Net ir ta oficiali valdžia, kuri dabar yra, nepripažino Abchazijos, Osetijos, Krymo okupacijos. Nesakau, kad ten viskas gerai - yra daug problemų, yra politiniai kaliniai, aš tai suprantu. Bet jie - mūsų kaimynai, turime su jais kalbėtis“, - diskusijoje kalbėjo ministras.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius tame pat renginyje tvirtino, kad viskas priklausys nuo to, ar Ukrainos įvykiai pakeis prezidentą Aleksandrą Lukašenką - ar jis ir toliau sieks suartėti su Vakarais ir kaip Lietuva į tai reaguos.
Vilniaus meras Artūras Zuokas tikino, kad Lietuva turi įrankių keisti Baltarusijos politinę kryptį „nuo apačios“, t.y. per, pavyzdžiui, Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą. Jame mokosi daugiau nei 1500 baltarusių studentų.
„Čia esantys žmonės mato skirtumus tarp to, kas yra Baltarusijoje ir kas yra Lietuvoje, supranta atviros visuomenės privalumus. Užsienio reikalų ministerijos, valstybės, nevyriausybinių organizacijų įtaka čia gali būti žymiai didesnė“, - sakė A.Zuokas.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmąkart prezidentu išrinktas 1994-ųjų liepos 10 dieną. 1996-aisiais jo inicijuotame referendume išplėstos prezidento galios. Jis perrinktas 2001-aisiais, 2006-aisiais, 2010-aisiais. A.Lukašenka yra kritikuojamas dėl opozicijos persekiojimo, spaudos ir kitų demokratinių laisvių suvaržymo. Jam ir kitiems aukštiems valdžios pareigūnams Europos Sąjunga (ES) yra uždraudusi atvykti į Bendrijos šalis.
Nauji prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks kitąmet.
