„Priėjau prie krikštatėvio kapo ir tai, ką išvydau, atėmė žadą. Mus šokiravo šalimais pamatytas vaizdas: susmegęs kapas, parvirtęs paminklas ir iš kažkur fontanu trykštantis vanduo. Aplink viskas apsemta, matyt, buvo sprogęs vandentiekis. Vanduo baigė užlieti daugelį kapų.
Su šeima nuskubėjome prie įvažiavimo vartų kam nors apie tai pranešti. Radome kapinių administratorės numerį, pradėjome skambinti, tačiau telefono niekas nekėlė“, - vėlyvą vakarą į redakciją paskambinęs pasako pasipiktinęs vilnietis.
Vėliau, jau sugrįžusiam į namus, jam pavyko prisiskambinti Karveliškių administratorei Daivai Česnakauskienei. Vilnietis tvirtina, kad atsiliepusi administratorė jam atšovusi: „Aš atostogauju, darykit ką norit, man nerūpi.“
Pašnekovas piktinasi, kad vilniečiai net ir po mirties nesulaukia deramos pagarbos.
Šiurpina netvarka
Pirmadienio rytą atvykę į kapines pasižvalgyti, buvome nustebinti čia tvyrančios netvarkos. Jau kapinių prieigų vaizdas badė akis. Prie įvažiavimo - apšiuręs tualetas atlapotomis durimis, aprūdiję įspėjimo stendai.
Saulėtą rytą Karveliškėse įkurdintas mirusiųjų miestas buvo sklidinas gyvybės. Moterys tvarkė kapus, vyrai darbavosi prie antkapių, tvėrė tvoreles. Prie vieno seno kapo gausi šeimyna pagal rusiškas tradicijas pagerbė mirusįjį. Ant antkapio stovėjo butelis vodkos, užkanda.
Ilgai ieškoję kvartalais suskirstytų kapinių plano jo taip ir neradome, teko vadovautis juos žyminčiomis lentelėmis. Tačiau ir jos - sulankstytos, užrūdijusios, daugelio numerių trūksta. Teritorijoje, kur yra daugiau kaip šimtas kvartalų, galima klaidžioti kaip klaidžiausiame labirinte.
Sukę ir sukę ratais po beveik 100 hektarų dydžio teritoriją, klausinėję aplink dirbančių žmonių, 82 kvartalo, kurio vaizdas pašiurpino vilnietį, taip ir neradome. Kapinių administratorei prisiskambinti taip pat nepavyko. Tačiau į redakciją skambinęs vyriškis dėl vieno neklydo – vanduo skandino kiekvieną didesnę daubą ir čia esančius kapus. Ypač išbelsti, duobėti, sklidini vandens buvo tarp kvartalų vingiuojantys keliai. Kai kur jis siekė mašinos dureles.
Kiek vėliau, jau sugrįžus į redakciją, atsiliepusi kapinių administratorė D. Česnakauskienė tikino, kad vanduo kapinėse kaupiasi ne dėl gedimų, o dėl gausaus lietaus.
„Jokių gedimų čia nebuvo. Toje vietoje, dėl kurios skambino vilnietis, yra vandens surinkimo šulinys. Buvo labai intensyvi liūtis ir nespėjo jo sugerti“, - aiškino Karveliškių kapų administratorė.
Paklausta, kodėl kapinėse taip trūksta elementarių dalykų - nuorodų, plano ir paprasčiausios tvarkos, pasiūlė kalbėtis su kapus administruojančios įmonės „Aketonas“ vadovais.
Savivaldybė nepatenkinta
Sostinės kapinių priežiūros konkursą laimėjusi bendrovė „Irdaiva“ subrangovo teisėmis administruoti Vilniaus kapines, tarp jų – ir Karveliškių, patikėjo bendrovei „Aketonas“. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas jau anksčiau turėjo priekaištų kapines prižiūrinčiai bendrovei „Aketonas”.
„Aketonas” Vilniaus kapines turėjo prižiūrėti iki 2012 metų liepos, tačiau jau tada savivaldybės atstovai tikino, kad sutartis su šia įmone gali būti nutraukta iki minėto termino. Tačiau, priešingai, ją nuspręsta pratęsti.
Kasmet miestui priklausančių kapinių priežiūrai Vilniaus savivaldybė skiria apie milijoną litų.
