Jeigu neatsiras nenumatytų kliūčių, darbai gali prasidėti dar šių metų spalio ar lapkričio mėnesį. Pirmasis rekonstrukcijos etapas apims maždaug 200 metrų ilgio atkarpą nuo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios iki A.Mickevičiaus gatvės, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Miesto simboliu vadinamos Laisvės alėjos įvaizdis per porą pastarųjų dešimtmečių smarkiai sumenko. Rekonstrukcija – galimybė pakeisti situaciją.
Daug metų Kaune gyvenęs ir dažnai jame apsilankantis žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas mano, kad miestas turi unikalią progą atgaivinti Laisvės alėją, todėl nepasinaudoti ja būtų nedovanotina klaida.
– Ar pateisinate miesto valdžią, kad ji nesiėmė Laisvės alėjos rekonstrukcijos prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, galbūt net kitų svarbių projektų sąskaita?
– Kaunas labai stipriai vėluoja ir, palyginti su kitų miestų centrinėmis erdvėmis, Laisvės alėja atrodo gėdingai. Lieka tikėtis, kad taip ilgai rengtas projektas išties bus vykęs darbas.
Šiemet Architektų dieną lankiausi Marijampolėje ir buvau labai apstulbintas, kaip gražiai sutvarkytas šio miesto centras.
Matyt, žmonių darbštumas, miesto valdžios, verslo atstovų ir gyventojų susitelkimas padeda Marijampolei kurti puikaus Europos miesto įspūdį.
Žvelgdamas į tuos gražius darbus nejučia pagalvojau: kodėl Kaune tęsiasi tas baisusis sąstingis?
– Kodėl tas sąstingis nesibaigia?
– Kaune turbūt yra daug susipriešinimo, nesantaikos, miesto bendruomenei trūksta vienybės, o valdžia neranda žmones vienijančios ašies, sutelkiančių tikslų, žodžių ir darbų, padedančių judėti į priekį.
Valdžia nepajėgi išspręsti visų problemų, kai visi kiti stovi ir laukia, tačiau gali imtis iniciatyvos, numatyti konkrečius tikslus ir dalykiškai jų siekti.
– Ką galite pasakyti apie architekto Š.Kiaunės parengtą Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą?
– Studijavau šį dokumentą, jis man paliko gerą įspūdį.
Laisvės alėjos rekonstrukcija nėra tik dangų pakeitimas, ji turi tapti sąmoningu visos urbanistinės erdvės atgaivinimu.
Tai nėra kosmetinis remontas, o miesto gyvenimo sugrąžinimas, tam tikro scenarijaus kūrimas.
Reikia gerai pagalvoti, ko mes tikimės, kokie yra lūkesčiai, kokių siekiame tikslų.
– Kas padėtų sugrąžinti gyvybę į šią miesto dalį?
– Labai svarbu grąžinti į Laisvės alėją XIX amžiaus pabaigos urbanistinę miesto-tvirtovės dvasią. Dabar ji pernelyg sumoderninta.
Rusijos imperijoje Kaunas buvo viena didžiausių, reikšmingiausių tvirtovių, išliko daug fortų ir tai yra stiprus miesto koziris. Nuo senamiesčio iki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios turi riedėti legendinė „konkė“.
Ne kažkoks elektromobilis, o arklių traukiamas tramvajus. Tai būtų Kauno pasididžiavimas ir puiki pramoga turistams.
Nereikia bijoti į Laisvės alėją įsileisti automobilių. Galbūt jie galėtų riedėti tik atskirose zonose, tik ribotą laiką ir labai ribotu greičiu, tačiau toks judėjimas iškart pagyvintų miestą.
Dviračių takams tiesti taip pat reikia parinkti protingą vietą, neleisti lėkti bet kokiu greičiu, kad nenukentėtų pėstieji.
– Ar tikite, kad pavyks įvykdyti bent dalį paminėtų tikslų?
– Kaunas turi labai stiprią architektų bendruomenę, kuria reikia pasitikėti ir pasinaudoti šių žmonių potencialu. Jeigu taip įvyks, problemos bus išspręstos.
Vykstant rekonstrukcijai reikėtų suburti specialistų komandą, kuri ne tik žiūrėtų, kaip remontuojamas grindinys, tačiau nuolat bendrautų, konsultuotųsi su verslininkais.
Miestui būtina įvairovė, reikia protingai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, kad nepasikartotų praeities klaidos, kai Laisvės alėja buvo pavirtusi ištisa avalynės parduotuve.
Labai svarbūs antri, treti pastatų aukštai, mat juose taip pat turėtų atsirasti gyvybė. Savivaldybė tokius projektus turi skatinti mokesčių lengvatomis, o tuomet atsirastų ir verslo susidomėjimas. Laisvės alėja turi būti žaisminga, gyva, o savaime tai nevyksta.
– Tačiau Kauno senamiestis prieš kelerius metus atgijo be ypatingų pastangų?
– Rotušės aikštėje nereikėjo jokių miesto investicijų. O kada ji atgijo? Kai leista įvažiuoti ir statyti automobilius.
Kažkas įsikalė į galvą, kad 2 kilometrų ilgio pėsčiųjų alėja yra labai geras dalykas. Tai ribotas požiūris. Reikalingas lankstumas, sąmoningai valdomi procesai. Laisvė ir atsakomybė – tai klasikinis vakarietiškas požiūris, kurį reikia lavinti.
Kaunas imasi projekto, kurio svarba prilygsta „Žalgirio“ arenos ar naujo Panemunės tilto statybai – tai pagrindinės miesto pėsčiųjų arterijos Laisvės alėjos rekonstrukcija. Pasvarstykime, ko jai reikia.
