Apie Lietuvos nepritarimą antradienį, likus dienai iki Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, viešai pareiškė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis teigė šį klausimą aptaręs su prezidente Dalia Grybauskaite, kuri tradiciškai atstovaus Lietuvai vadovų susitikime Briuselyje.
„Kiek aš žinau, Italijos užsienio reikalų ministrės kandidatūra nebus palaikyta“, - LRT radijui sakė premjeras.
Iki šiol Baltijos šalių ir Lenkijos pareigūnai atsisakydavo viešai komentuoti konkrečius kandidatus į ES užsienio politikos vadovo pareigas. Šiuo metu ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas eina Britanijos atstovė Catherine Ashton.
D.Grybauskaitė, pirmadienį spaudos konferencijoje paklausta apie Lietuvos poziciją dėl italės, atsakė, kad šį postą užimantis asmuo turi „koordinuoti visų nuomonę, o ne duoti siaurą arba labai kontroversišką poziciją, ypač Ukrainos atžvilgiu“, tačiau atsisakė minėti konkrečią pavardę.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė, kad vyriausiasis įgaliotinis turi būti patyręs užsienio politikoje ir „suprasti saugumo situaciją, Baltijos jūros regiono riziką ir galimybes“, bet į klausimą apie italę taip pat neatsakė.
Pasak politologo Tomo Janeliūno, tik šiemet Italijos užsienio reikalų ministre paskirta F.Mogherini daugiausia kritikos sulaukia dėl darbo patirties trūkumo ir tikėtino prorusiškumo.
„Italija apskritai yra dažnai laikoma Rusiją remiančia šalimi, o socialistai Italijoje - juo labiau. Jiems atstovaujantis asmuo greičiausiai būtų gana palankiai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu“, - antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas T.Janeliūnas.
„Europos Sąjungai artimiausiu metu turbūt nebus svarbesnio klausimo nei Rusijos klausimas. Natūralu, kad čia reikia ypatingai stipraus žmogaus, išmanančio Rusiją ir gebančio nenuolaidžiauti, nepasiduoti Rusijos manipuliacijoms“, - teigė jis.
F.Mogherini iškilimą lėmė tai, kad, siekiant balanso, aukšti ES postai skirstomi atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip priklausomybė politinei partijai ir lytis. Sutarus dėl dešiniųjų atstovo Jeano Claude'o Junckerio skyrimo Europos Komisijos pirmininku, užsienio politikos vadovo pozicijai geriausiai tiko moteris, atstovaujanti kairiesiems.
„Žiūrima ne į kažkokias asmenines savybes, kompetencijas, o grynai biurokratiškai formaliai kalbama, kad į šią poziciją reikėtų kairiosios partijos ir moteriškos lyties atstovės. Kai kam tai atrodo netinkamas kriterijus, tarsi ES viršūnėlė nuvertina vyriausiojo įgaliotinio svarbą“, - sakė T.Janeliūnas.
Tarp galimų kitų kandidačių yra minima Bulgarijos atstovė Europos Komisijoje Kristalina Georgijeva. Lietuvos pareigūnai tikisi, kad ji gali būti kompromisinė kandidatė.
Jei konsensuso pasiekti nepavyks, ES šalys narės gali surengti balsavimą pagal sudėtingą kvalifikuotos daugumos sistemą. Joje 352 balsai paskirstomi kiekvienai valstybei priklausomai nuo jos dydžio. Kandidatūrai užblokuoti reikalingi 93 balsai. Lietuva turi septynis balsus, o visos Baltijos šalys ir Lenkija kartu - 42 balsus.
