Penkmečio kovų planas lietaus šaliai

Priešo už vartų, vidaus kenkėjų vaizdinį, nuskriaustųjų gynėjo vaidmenį elitas jau daugybę amžių naudoja miniai valdyti. Visiems tai padėdavo kovojant dėl valdžios ir turtų.

Daugiau nuotraukų (1)

Liudas Dapkus

Jul 15, 2014, 8:36 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 11:45 PM

Niūriausią vasaros dieną praslinko ir vienas nykesnių pastarojo meto valstybinės reikšmės renginių. Kiekviena jo akimirka kaip monotoniški vidurvasario lietaus lašai į kaktą kalė vieną paprastą mintį. Švęsti ne laikas ir ne vieta, reikia ruoštis kovai.

Pasitinkančiųjų aukštą viešnią šypsenos pro sukąstus dantis. Nerangūs tūpsniai ant raudonojo kilimo. Lūžinėjantys himno giedotojų balsai. Visa tai buvo tik pilkas fonas esminiam momentui. Trumpai kalbai, kurią kapotais sakiniais salei ir tautai iš lapelio perskaitė centrinė figūra.

Antrosios kadencijos pirmoji diena nebuvo nei šventinė, nei kuo nors išskirtinė. Tačiau aikštėje stabtelėję penki šlapi praeiviai šeštadienį išgirdo tai, ko tikėjosi.

Pirmoji žinia – priešas už vartų. Antroji – kenkėjai nesnaudžia. O trečioji ir pati svarbiausia – galite miegoti ramiai, nes Ji neleis mūsų skriausti. Galima viską apibendrinti: prezidentės penkmečio planai yra liaudies planai.

Paprasta, tobula, efektinga ir efektyvu. Skirta tam pačiam amžinam adresatui. Žmogui iš gatvės, kuris tinkamai pašaukus slinks į patvorį saugoti Mergaitės, gins šalį nuo skalūnų invazijos, rinks parašus dėl žemės referendumo.

Tai iš esmės ta pati padermė, kuri atėjus tinkamam laikui renkasi su vedlio raštais aludėse ir su deglais aikštėse pleškinti knygų.

Subtilų primityvių protų valdymo meną puikiai išmanė tarpukario Vokietijos politikai. XXI amžiaus valstybės veikėjų kalbų rašytojams smegenų plovimo principai irgi tebėra aktualūs. Jei tai veikia Maskvoje, Minske ir Kijeve, kodėl turėtų neveikti Vilniuje? Juk liaudis ištisus dešimtmečius buvo dresuojama priimti tam tikrus signalus ir neabejoti dėl juos skleidžiančių figūrų nuoširdaus susirūpinimo piliečių gerove.

Priešo už vartų, vidaus kenkėjų vaizdinį, nuskriaustųjų gynėjo vaidmenį elitas jau daugybę amžių naudoja miniai valdyti. Visiems tai padėdavo kovojant dėl valdžios ir turtų.

Yra kelios esminės manipuliavimo minia taisyklės, kurias kai kas, matyt, yra išmokęs atmintinai. Pirma – sakyk tai, ką auditorija nori girdėti, priversk juos kuo daugiau kartų ištarti „taip". Net ir tada, kai ateis metas pasakyti kai ką abejotina ar įtartina, jų paprastose galvose iš inercijos suskambės teigiamas atsakymas. Antra – turėk akivaizdų išorės ir vidaus priešą, tai padės sutelkti auditoriją. Trečia – nukreipk dėmesį nuo problemų, kurių nenori ar negali išspręsti. Tam labiausiai tinka kalbos apie kaimyninių šalių bėdas. Ketvirta – kalbą perkrauk faktais, skaičiais, duomenimis, kuriuose paskęsta esmė. Taip bus paprasčiau nuvarginus klausytojus prakišti tai, kas tau svarbu. Penkta – skatink konspiracijos teorijas, įtarinėjimus, kurk juoduosius sąrašus. Liaudžiai tai patinka – daugelis mąsto kategorijomis „mes" ir „jie".

Įvaldžius ir ištobulinus šiuos punktus, pasirinkus „artimo žmonėms" valdovo vaidmenį galima padaryti taip, kad pati tauta maldaus imtis pražūtingų sprendimų. Juk žmones visada valdė du esminiai instinktai – baimė ir geismas. Tereikia jausti, ko jie tuo metu labiausiai trokšta, ir sudaryti iliuziją, kad gali tai duoti. O tada minia pati prašys, kad su ja būtų žaidžiama.

Todėl tai, ką šlapiąjį šeštadienį penkiems jos pagerbti atėjusiems piliečiams ir likusiems prie ekranų rinkėjams paskelbė šalies vadovė, nėra nei didelė naujiena, nei baisi staigmena. Proveržių ir permainų laukti neverta, nes asmenybė pasirodė esanti stipresnė už visą iki tol veikusią sistemą.

Ji ir toliau laužys, perdarinės, prievartaus iki tol kurtą valstybės tvarką pagal savo suvokimą, nes sistema per penkerius metus sugebėjo jai atsakyti tik kinkų virpinimu, pavirtusiu visuotiniu nuolankumu, o rinkimams pateikė paliegusių varžovų puokštę.

Kitas penkmetis veikiausiai reikš tolesnį galios telkimą, apkaišytą jau įprastais koviniais šūkiais ir populistinėmis apsivalymo akcijomis. Kuriuo nors metu turėtų prasidėti deramo įpėdinio (įpėdinės) paieškos arba bus siekiama tam tikrų įstatymo nuostatų pakeitimų, suteikiančių galimybę likti valdžioje.

Regint Rytų kaimynes ir labai panašią tų šalių lyderių patirtį, tokia įvykių raida neatmestina. Be to, ši sistema artimoje ateityje nesugebės subrandinti dėmesio vertos alternatyvos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.