Seimo vicepirmininkas socialdemokratas A.Sysas netgi džiūgavo, kad „Chevron“ pasitraukia, – esą tai Lietuvos pergalė.
Tačiau ar amerikiečių išvarymu tikrai turėtų džiaugtis visa Lietuva?
Tai būtų tas pat, kas džiūgauti, kad gali laimėti loterijoje Aukso puodą, bet net bilieto neperki. Juo labiau kad „Chevron“ buvo pasirengusi savais pinigais tą bilietą nupirkti – finansuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų turėjusias kainuoti skalūnų dujų paieškas Lietuvoje.
Jau vien tai būtų nemažos investicijos į Lietuvos ekonomiką. Bet svarbiausia – būtina žinoti, kokie gamtos turtai slypi šalies gelmėse, o „Chevron“ planuoti darbai būtų iš dalies atsakę į šį klausimą.
Nuolat auganti skalūnų dujų gavyba jau šiandien JAV pavertė didžiausia pasaulyje šio kuro gamintoja, o tai leidžia amerikiečiams už dujas mokėti maždaug keturis kartus pigiau, nei Europa jas perka iš „Gazprom“.
Suprantama, Europoje vadinamoji skalūnų dujų revoliucija dar negreitai įvyks, nėra aišku nei kokio dydžio šio kuro ištekliai žemyne, nei kiek kainuos jo gavyba.
Be to, ne vienoje ES šalyje nepasitikima skalūnų dujų gavybai naudojama hidraulinio uolienų plėšymo technologija. Žmonės bauginami, neva tai pakenks gamtai.
Neatmestina, kad šiuos protestus gali skatinti Rusija, smarkiai bijanti skalūnų dujų gavybos Europoje. Apie tai viešai užsiminė netgi NATO generalinis sekretorius A.Foghas Rasmussenas.
Reikia pripažinti, jog „Chevron“ ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, Rumunijoje susidūrė su protestais, ten pristabdė skalūnų dujų paieškos planus, o mūsų šalyje net visai jų atsisakė.
Bet kaimyninėje Lenkijoje skalūnų dujų žvalgyba jau įgijo didžiulį pagreitį, nors dar neaišku, kiek realiai šio kuro bus galima išgauti.
Lenkai iš pradžių taip pat nepatikliai žvelgė į jų žemėse dygstančius gręžinius, bet su jais dujų žvalgybos bendrovėms pavyksta susitarti mainais už paramą bendruomenėms ir kompensacijas gyventojams.
Lenkijos valdžia, norėdama paskatinti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą, net nusprendė iki 2020 metų nustatyti nulinį mokesčių tarifą angliavandeniliams – bendrovės tik įsigyja licenciją ir moka telkinio eksploatavimo mokestį.
Didžioji Britanija taip pat mokestinėmis lengvatomis skatina skalūnų dujų žvalgybą ir siekia tapti pirmąja Europos šalimi, kurioje prasidės šio kuro gavyba.
Tuo metu Lietuva, atrodo, stengiasi tik atbaidyti investuotojus nuo gamtos išteklių paieškų.
„Chevron“ istorija tai gerai iliustruoja. Ši bendrovė buvo vienintelė skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Lietuvoje konkurso dalyvė, bet kilus gyventojų protestams Vyriausybė ėmė delsti patvirtinti ją nugalėtoja.
Seime kilo gamtinių išteklių teisinės bazės kaitaliojimo, mokesčių didinimo vajus, skalūnų dujas sumanyta apmokestinti didžiausiu pasaulyje – net 40 proc. baziniu mokesčiu.
Kai pagaliau pernai spalį Lietuva susirengė skelbti „Chevron“ konkurso nugalėtoja, amerikiečiai, motyvuodami pasikeitusia teisine ir mokesčių aplinka, pasakė: „Ačiū, nereikia, mes traukiamės.“
Amerikiečių planų mūsų šalyje aršus priešininkas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas A.Salamakinas iš džiaugsmo žadėjo netgi žvakutę bažnyčioje uždegti, bet premjeras A.Butkevičius vis dėlto suprato, kad tai antausis jo Vyriausybei. Jis puolė teisintis, aiškino, kad amerikiečiai dar nesitraukia ir turėtų dalyvauti naujame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.
Dabar šios iliuzijos išsisklaidė kaip dūmas. „Chevron“ jau neturi jokių planų Lietuvoje.
Tokį sprendimą amerikiečiai lyg tyčia priėmė, kai Lietuva rengiasi paskelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą.
Žinoma, negalima tvirtinti, kad ir šis konkursas pasmerktas žlugti. Gal skalūnų dujų žvalgyba susidomės skandinavai.
Tačiau valdžia pagaliau turi suprasti, kad Lietuva anaiptol nėra viso pasaulio verslo svajonių šalis, ir, svarbiausia, nepulti blaškytis, kai kas nors po jos langais rengia piketus.
Tokio milžino kaip „Chevron“ pasitraukimas jau savaime siunčia neigiamą signalą investuotojams apie verslo klimatą mūsų šalyje.
Be abejo, panašių atvejų pasitaiko ir kitur. Bet blogai, kai tai nuolat kartojasi.
Lietuvoje aršiai protestuojama ir prieš skalūnų dujų žvalgybą, ir prieš atliekų deginimo įmones, ir prieš gyvulininkystės kompleksus, ir prieš žemės pardavimą užsieniečiams.
Be abejo, gamtą reikia saugoti, tik ar tai reiškia, kad turi būti draudžiama bet kokia veikla?
Jeigu Lietuvos valdžia nesiliaus šokti pagal protestus rengiančių įvairių interesų grupių dūdelę, mūsų šalyje tuoj, atrodo, niekas negalės investuoti.
Negana to, įkandin „Chevron“ iš Lietuvos gali trauktis ir kitas užsienio kapitalas: pasaulyje yra daug vietų, kur investuotojai laukiami išskėstomis rankomis.
