Tokią Teisingumo ministerijos parengtą išvadą Seime nagrinėjamam projektui trečiadienį patvirtino Ministrų kabinetas.
Seimas po pateikimo yra pritaręs „darbiečio“ Artūro Paulausko siūlymui iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad prezidentas ikiteisminio tyrimo teisėjo gali būti apklausiamas tik jo sutikimu.
„Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl prezidento teisinio statuso individualumo ir ypatybių, į kurias atsižvelgiant manytina, jog prezidentui turėtų būti taikomos papildomos asmens apsaugos garantijos baudžiamajame procese“, - posėdyje sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Nepritarimas parlamentaro siūlymui Vyriausybės išvadoje grindžiamas Konstitucijos nuostata, kad prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taip pat remiamasi Konstitucinio Teismo (KT) nutarimais - pavyzdžiui, 2000 metais KT konstatavo, kad prezidento „neliečiamybės papildomų garantijų nustatymas yra leistinas ir nepaneigia Konstitucijoje (29 straipsnis) įtvirtinto visų asmenų lygiateisiškumo principo“.
Be to, aiškinama, kad pareigos „prezidentui duoti parodymus įtvirtinimas neturėtų prasmės, kadangi pareigos įvykdymo užtikrinimo mechanizmas, susijęs procesinių prievartos priemonių ar baudžiamosios atsakomybės taikymu, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu prezidento imunitetu, negalėtų būti taikomas“.
Ministerijos vertinimu, siūlomas reguliavimas taip pat yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinto „prezidento imuniteto esme“.
Minėtą pataisą A.Paulauskas parengė netrukus, kai žiniasklaida pranešė, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė liudyti ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo.
Prokuratūra aiškinosi, kas žiniasklaidai pateikė Valstybės saugumo departamento informaciją apie Rusijos rengiamas informacines provokacijas.
