Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, regis, neturi laiko ruoštis įvesti šalyje eurą. Jis vaikštinėja po teismus lyg po savo darbovietę ir verčia teisėjus spręsti rebusą, pavadintą „kas kam ką sakė“.
Vilniaus miesto apylinkės teisme bankininkas dabar grumiasi dėl vieno sakinio.
Įsižeidė dėl žodžių Seime
2012 metų vasarį į Seimo Antikorupcijos komisiją iškviestas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas teigė iš buvusio „Snoro“ banko prezidento Raimondo Baranausko keliskart girdėjęs, kad V.Vasiliauskas jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, po didinamuoju stiklu stebinčio prezidentės veiklą, akcijų.
Seimo komisijai liudijęs G.Vainauskas pabrėžė, kad nėra garantuotas, ar tai tiesa.
Įsižeidęs V.Vasiliauskas dėl komisijoje pasakytų G.Vainausko žodžių, kuriuos kitą dieną pacitavo dienraštis „Lietuvos rytas“, kreipėsi į teismą.
Teismų sprendimai nepatiko
Tačiau bankininkas taip ir nepaaiškino, kuri šio teiginio dalis neatitinka tikrovės: ar V.Vasiliauskas neliepė R.Baranauskui atsisakyti dienraščio akcijų, ar R.Baranauskas apie tai nepasakojo G.Vainauskui?
O gal dienraštyje buvo parašyta tai, ko Seime nesakė jo redaktorius?
Į šį klausimą atsakyta jau seniai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad „Lietuvos ryte“ paskelbti teiginiai atitinka tikrovę.
Abu teismai nagrinėjo Lietuvos banko skundą. Tačiau jų sprendimu pasipiktinęs V.Vasiliauskas tą patį prašymą pateikė Vilniaus apylinkės teismui. Tiesa, šįkart – jau savo vardu.
„Lietuvos ryto“ advokatas Sigitas Židonis prašė teismo už piktnaudžiavimą procesu V.Vasiliauskui skirti 20 tūkstančių litų baudą.
Informacijos šaltinis nerūpi
Jei du teismai pripažino, kad „Lietuvos rytas“ jokių pažeidimų nepadarė, už ką turėtų atsakyti jo vyriausiasis redaktorius?
„G.Vainauskas pirmasis viešai (Seimo komisijoje) prakalbo apie tai, ką girdėjo iš „Snoro“ akcininkų“, – atsakė V.Vasiliauskas.
Ar tai neatitinka tikrovės? Šiuo metu Londone gyvenantis R.Baranauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu patvirtino, kad apie susitikimus su V.Vasiliausku yra pasakojęs G.Vainauskui.
Buvusio „Snoro“ prezidento teigimu, Antikorupcijos komisijoje liudijęs G.Vainauskas jo žodžių neiškraipė.
„Dviejų asmenų privatus pokalbis nieko nedomina. Manęs nedomina, kaip atsirado tie teiginiai. Jaučiuosi pažemintas, o mano garbė ir orumas įžeisti“, – pareiškė V.Vasiliauskas.
Jis tikino, kad buvo sumenkinta ne tik jo, bet ir Lietuvos banko, kaip komercinius bankus prižiūrinčios institucijos, reputacija.
„Kiek suprantu, liudydamas Seimo komisijoje turi sakyti viską, ką žinai, o ne išsisukinėti ir galvoti apie tai, ar už savo teiginius nebūsi paduotas į teismą. Juk svarbiausia išsiaiškinti tiesą.
Keista, kad aukštas pareigas einantis teisininkas V.Vasiliauskas mano kitaip ir bando pūsti prakiurusį balioną“, – vakar stebėjosi „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius G.Vainauskas.
Vengia bankininko parodymų
Nors informacijos, kurią prašoma pripažinti neteisinga, šaltinis yra R.Baranauskas, ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikęs V.Vasiliauskas dėjo daugybę pastangų, kad vienas „Snoro“ vadovų netaptų šio proceso dalyviu.
Vienas „Snoro“ akcininkų atsakovu tapo tik teismo iniciatyva, o V.Vasiliausko advokatė pridūrė, kad jų nedomina teiginys „R.Baranauskas sakė G.Vainauskui“.
Tikrovės esą neatitinka tik kita šio sakinio pusė: „V.Vasiliauskas dėl ramesnio gyvenimo ragino atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų.“
„Mes visi žinome, kur šiuo metu yra R.Baranauskas ir kad apklausti jo teisme nėra galimybės“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pakartojo prieš keletą metų pasakytus savo žodžius, kad „norėtų pažiūrėti į akis „Snoro“ akcininkams“.
Pamiršo verslo partnerį
Nors visuose Lietuvos banko valdybos susitikimuose su „Snoro“ akcininkais dalyvaudavo ir Vladimiras Antonovas, V.Vasiliauskui kažkodėl parūpo tik R.Baranausko akys.
Abu „Snoro“ akcininkai į Lietuvos banką buvo iškviesti 2011-ųjų liepos 19 dieną, kai buvo sprendžiama dėl „Snoro“ finansinės padėties.
Nors V.Vasiliauskas su šio banko vadovais buvo susitikęs dar keletą kartų, manoma, kad būtent per šį susitikimą buvo kalbama apie „Lietuvos ryto“ akcijas. („Snoras“ tuomet buvo įsigijęs trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų.)
„Mums buvo leidžiama suprasti, kad, norėdami ramybės, turėtume atsisakyti šių akcijų“, – teismui raštu paaiškino R.Baranauskas.
Nėra jokių įrodymų
V.Vasiliauskas tvirtino, kad pokalbį apie „Lietuvos ryto“ akcijas buvo pradėjęs kažkuris „Snoro“ akcininkų, tačiau jis bankininkus iš karto nutraukė. Esą tai – ne šio susitikimo tema.
V.Vasiliauskui pavaldus Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis irgi staiga prisiminė, jog liepos 19-ąją į susitikimą iškviesti „Snoro“ akcininkai klausinėjo, ar jų veikla taip domimasi ne dėl to, kad bankas valdo dalį „Lietuvos ryto“ akcijų.
Įrodyti, kas ir ką kalbėjo prieš trejus metus vykusiame susitikime, ko gero, neįmanoma. Posėdis nebuvo nei filmuojamas, nei įrašinėjamas, nebuvo ir protokolo.
