Socialdemokratų pasirinkimas deleguoti į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) R.Šalaševičiūtę savaip dėsningas ir logiškas.
V.Andriukaitis mažiau negu per porą metų supriešino valstybines ir privačias gydymo įstaigas, medikus ir pacientus, daug ir mažai uždirbančius gydytojus, o medicinos absolventus taip įpykdyti, kad per diplomų teikimo iškilmes Kaune jie ministrui net demonstratyviai atgręžė nugarą.
Kaip drugio krečiamai sveikatos apsaugos sistemai dabar, ko gero, labiausiai reikia ramybės. R.Šalaševičiūtė tikriausiai tinka tokiai raminimo misijai — vaikų gynėjos patirtis dabar pravers ir bendraujant su sudirgintų nervų medikais.
Politikė pati pripažino, kad sveikatos apsaugoje ne ką nutuokia ir rengiasi per vasarą mokytis. Žinoma, mokytojų tarp įtakingų medikų atsiras per akis. Vadinasi, pamažu gali nurimti ir V.Andriukaičio sušiauštos bangos.
Tiesa, R.Šalaševičiūtė pareiškė, kad ji drauge su Socialdemokratų partija nusprendė tęsti pirmtako darbus. Bet tai turbūt tik įprasta mandagumo frazė, o realiai daug daugiau reiškia naujosios ministrės teiginys, jog išsamiai susipažins su tuo, kas daroma, ir su tuo, kas gal ir ne visai tinkamai buvo daroma.
Galima įtarti, kad po to daug kas, ką darė buvęs ministras, bus tyliai pripažinta ne visai teisinga.
Tiesą sakant, itin nelengva pasakyti, ką konkrečiai nuveikė V.Andriukaitis. Žinoma, jo buvimas ministru labai stipriai buvo juntamas visuomenėje ir žiniasklaidoje, daug stipriau nei visų jo pirmtakų kartu sudėjus. Naujienos iš ministerijos plūdo kone kasdien.
Pirmiausia V.Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT), siekdamas įrodyti, kad privačioms gydykloms reikia skirti tik nuo valdiškų gydymo įstaigų atlikusių Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigų ir neleisti steigtis, kur nori. Jis taip pat įrodinėjo, kad būtinoji medicinos pagalba turi būti apmokama iš valstybės biudžeto.
Triukšmo buvo daug. KT išaiškino taip diplomatiškai, kad ir V.Andriukaitis, ir jo oponentai teigė, jog teismas patvirtino jų teisumą. Aišku tik tiek, kad daugumą Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių KT pripažino neprieštaraujančiais Konstitucijai ir kad esamos tvarkos nebūtina keisti.
Finansuoti visos būtinosios medicinos pagalbos iš valstybės biudžeto net neįmanoma, nes tam kasmet prireiktų 1,5 mlrd. litų, nebent tie patys pinigai būtų perkelti iš vienos kišenės į kitą, bet tai nieko nekeistų.
Panašiai nutiko ir su kitais daug triukšmo sukėlusiais užmojais.
Bene garsiausia ministro kova su keliais etatais dirbančiais ir esą pernelyg daug uždirbančiais medikais. V.Andriukaitis paskelbė atradęs net dešimtyje vietų dirbančių, iki 40 tūkst. litų gaunančių gydytojų.
Suprantama, neįmanoma realiai gerai dirbti net ir trimis etatais. Tai signalas, kad dalis medikų įsigudrina gauti atlygį už tik popieriuose priskirtus, bet iš tikrųjų neatliekamus darbus.
Tačiau kas pasikeitė? V.Andriukaitis paskelbė „baltųjų chalatų“ akciją, tikrintojų komandos per porą mėnesių turėjo sužvejoti visus taip uždarbiaujančius medikus.
Bet praėjo jau daugiau laiko, ministras išvyksta į Briuselį, o jokių realių šios akcijos pasekmių negirdėti.
Šnipštas išėjo ir iš V.Andriukaičio sumanymo priversti rezidentus atlikti rezidentūrą rajonų ligoninėse ir kaip sovietiniais laikais privaloma tvarka siųsti ten dirbti valstybės lėšomis mokslus baigusius medikus.
O kai kurie konkretūs V.Andriukaičio sprendimai sukėlė tokį pacientų ir jų artimųjų pasipiktinimą, kad jam teliko prisipažinti suklydus. Pavyzdžiui, teko atšaukti ministro įsakymą, kuriuo iki dviejų mėnesių buvo apribotas paliatyviosios slaugos laikas stacionare.
Taip pat ministrui užkliuvo niekuo dėti maisto papildai – privalu uždrausti jų reklamą.
Viskas pagal V.Andriukaičio stilių – nei gydytojas, nei pacientas neturi nieko žinoti, kitaip jie gali elgtis savarankiškai. Gal ir šiuo atveju naujoji ministrė bus supratingesnė ir atviresnė visuomenei?
Nenurimstantis V.Andriukaitis dar suspėjo apskųsti Generalinei prokuratūrai racionalų Vilniaus tarybos sprendimą jungti sostinės Klinikinę ligoninę ir Psichikos sveikatos centrą.
Šis politikas kirtosi su visais – net ministrus šokdinti itin mėgstančiai D.Grybauskaitei draskė akis, o premjerą A.Butkevičių apkaltino kone socialdemokratų interesų išdavyste, kai šis atsisakė susirungti su šalies vadove prezidento rinkimuose.
Paprastai politikai, kurie visiems yra lyg ašaka gerklėje, baigia savo karjerą liūdnai. Bet V.Andriukaitis sulauks apdovanojimo – turėtų gauti labai prestižinį, įspūdingo dydžio alga išsiskiriantį eurokomisaro postą.
Galima spėti, kad dabar šis politikas jau bus naujojo Europos Komisijos pirmininko J.C.Junckero galvos skausmas. Bet ką laimi Lietuva, audras kelti geriausiai mokantį veikėją persodinusi į Briuselio dirvą?
Lietuva pagal daugelį sveikatos apsaugos rodiklių velkasi ES uodegoje. Jei R.Šalaševičiūtė pasistengs tik įpūsti sveikatos apsaugai ramybės dvasios, tai reikš vien tolesnį įsisenėjusių problemų, į kurias triukšmingai baksnojo jos pirmtakas, įšaldymą.
