Kaune, Radvilėnų plento pašonėje, plytinčios Senosios žydų kapinės seniai tapo valkatų, girtuoklių ir narkomanų prieglobsčiu.
Šią savaitę pastebėta, jog niekdariai nuvertė apie keturias dešimtis paminklų, kurie prieš kelis mėnesius žydų ir akademinio jaunimo jėgomis buvo atstatyti, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Nežinomi asmenys siautėjo toje kapinių dalyje, kur laidojami vaikai ir kovose už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai. Jų paminklai prieš kelis metus netikėtai buvo surasti, vėliau kariuomenės jėgomis atstatyti.
Nenuverstas liko tiktai vienas – žymintis 2-ojo pėstininkų pulko eilinio Samuelio Koknerio amžinojo poilsio vietą.
Pradėjo ikiteisminį tyrimą
Menkai prižiūrimose kapinėse užžėlusi žolė liudija, jog nenaudėliai čia galėjo darbuotis ir prieš mėnesį, ir prieš du.
„Pradėjome ikiteisminį tyrimą dėl kapo ar kitos viešos pagarbos vietos išniekinimo. Duomenų, kad išpuolis nukreiptas konkrečiai prieš žydų tautybės asmenis, neturime. Neradome jokių užrašų, liudijančių neapykantos skatinimą“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vadovas Vilius Velička.
Policija dirba įvairiomis kryptimis. Nemažai vilčių dedama į operatyvininkus, kurie, bendraudami su vietos gyventojais ir kapinėse lankytis pamėgusiais asmenimis, tikisi gauti vertingos informacijos.
Atbaidytų vaizdo kameros
V.Velička teigė, jog per pastaruosius dvejus metus padėtis šiose kapinėse pastebimai pagerėjo. Įrengus vartus, iškirtus nemažą dalį krūmų, čia sumažėjo girtaujančių ar nežinia ką veikiančių kauniečių.
Į kapines vis dažniau užsuka ir policijos pareigūnai.
Jau seniai svarstoma galimybė čia įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau tam reikia pinigų.
„Vaizdo stebėjimo kameros labai palengvina policijos darbą. Jos ne tik atlieka prevencinę funkciją, stebimose teritorijose gerokai sumažėja nusikaltimų, bet ir padeda nustatyti įtariamuosius“, – sakė V.Velička.
Stebėjimo kameros, kurių fiksuojamus vaizdus nuolat stebi policijos pareigūnai, šiuo metu įrengtos tik didžiausiose žmonių susibūrimo vietose – Laisvės alėjoje, senamiestyje.
Elektroninės kamerų akys stebi ir pagrindinių miesto transporto arterijų sankryžas.
Jokio vandalizmo nebuvo?
Kauno religinės žydų bendruomenės atstovas Mauša Bairakas teigė, jog negausus žydų būrelis nėra pajėgus prižiūrėti milžiniškos kapinių teritorijos, o juo labiau – įrengti brangias vaizdo stebėjimo kameras.
„Savo išgalėmis tvarkome tą plotą, kuriame palaidoti vaikai ir už Lietuvos laisvę kovoję žydų savanoriai. Mums talkina moksleiviai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai. Kapines tvarko ir įmonė „Kapinių priežiūra“, – kalbėjo M.Bairakas.
Paklaustas, gal atsiras lėšų vaizdo kameroms įrengti niokojamoje amžinojo poilsio vietoje, savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Algirdas Verbickas neigė patį vandalizmo faktą.
„Jokio vandalizmo nebuvo – paminklai seniai išvartyti. Vaizdo stebėjimo kameros – papildomos lėšos mums ir visai valstybei. Kita vertus, pagal įstatymus mes prižiūrime tik kapines, o kapavietes tvarko artimieji. Prašysime, kad šios kapinės būtų pripažintos konfesinėmis ir jas prižiūrėtų žydai“, – sakė A.Verbickas.
„Kapinių priežiūros“ vadovas svarstė, kad ir įrengus vaizdo stebėjimo kameras, jas prijungus prie policijos budėtojų pulto, naudos būtų mažai. „Čia renkasi narkomanai. Kas antrą dieną ten randame švirkštų. O norint viską sužiūrėti reikėtų vaizdo kameras įrengti visoje kapinių teritorijoje“, – sakė A.Verbickas.
Verslininkai planus atidėjo ateičiai
Prieš dvejus metus tvarkyti Senųjų žydų kapinių ėmėsi žydų kilmės verslininkas iš Didžiosios Britanijos, vienas Kauno laisvąją ekonominę zoną kontroliuojančios įmonės vadovų Wiliamas Sternas.
Religingas žydas surado lėšų, buvo pasamdyti darbininkai, kurie išpjovė kapinėse žėlusius krūmus ir medžius.
W.Sternas planavo sutvarkius kapines atnaujinti jas supančią tvorą ir teritorijoje įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Prasminga būtų, jeigu čia galėtų ateiti kauniečiai su vaikais, skaitydami užrašus ant kapų pasakotų apie miesto istoriją, – juk čia palaidota labai daug Kaunui nusipelniusių žmonių“, – svarstė W. Sternas.
Verslininko pradėti darbai šiuo metu sustabdyti. Kalbėdamas telefonu iš Londono, jis sakė susidūręs su netikėtomis kliūtimis – susirgus vienam iš partnerių, planus šias kapines paversti istorinės atminties vieta tenka atidėti ateičiai.
