Vaikų auklėjimas – niekas nesakė, kad bus lengva

Sulaukiau vienos mamos laiško, prašančio mano pagalbos ir patarimo. Jos trejų metų sūnus noriai lanko darželį. Tačiau moteris buvo nustebusi, kai sūnus namuose vieną dieną uždainavo „Gėda pelėda“. Mama sūnaus paklausė, kur jis išmoko tokios dainelės. Vaikas atsakė, kad darželyje. Taip, pasak jo, grupėje jie gėdinantys į lovą besišlapinantį vaiką. 

Daugiau nuotraukų (1)

Austėja Landsbergienė

Jul 21, 2014, 8:21 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 8:28 PM

Moteris buvo priblokšta. Ji teigė besijaučianti labai blogai dėl to, kad jos vaikas „bado pirštais kitą vaiką“. Mama paprašė manęs patarimo, kaip elgtis šioje situacijoje. 

Apie „Gėdą pelėdą“ jau esu rašiusi savo tinklaraštyje. Tačiau čia norėčiau atsakyti į moters klausimą šiek tiek konkrečiau. 

Turbūt visi esate ne kartą matę internete klaidžiojančias nuotraukas, kuriuose vaikai vilki marškinėliais su užrašu „Aš esu melagis“. Manoma, kad tokia auklėjimo priemonė skiepija jauniems žmonės norą nemeluoti ir panašiai. Pedagogams ir tėvams gali atrodyti, kad jie taip išmokys vaiką elgtis tinkamai. 

Iš tiesų toks gėdinimas ir baudimas nėra veiksmingas. Moksliniai tyrimai rodo, kad toks elgesys nėra pamoka vaikams. Visų pirma, toks elgesys priverčia vaiką jaustis nevykėliu, vienišu. Vaikas jaučia, kad jis neturi  žmogaus, kuris jam civilizuotai ir kultūringai paaiškintų, kaip jis turėtų elgtis.

Toks elgesys su vaiku skatina tik dar didesnį neigiamą elgesį. Kaip tėvų, mūsų užduotis yra padėti vaikui išmokti, pakilti, įgyti sparnus. Nevalia jo žeminti, draskyti jo pasitikėjimo savimi į gabaliukus.

Gėdinimas moko gėdinimo. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, kurie erzina kitus, kurie gėdina kitus, labai dažnai patys yra tai patyrę - iš tėvų, mokytojų ir artimųjų. Tas pats yra ir su mušimu: negalime vaiko mokyti nesimušti, bausdami jį mušimu. Lygiai taip pat yra ir su gėdinimu, ir su patyčiomis.

Vaiko gėdinimas priverčia jį jaustis nevisaverčiu. Daug tyrimų įrodė, kad gėdinimas neduoda jokių ilgalaikių rezultatų. Jeigu priversime jį sąsiuvinyje 250 kartų užrašyti „Aš esu nemandagus“, galbūt tą akimirką vaikas ir liausis elgtis nemandagiai- bet tik tą akimirką. Kas užsifiksuos jo galvoje? Jam išliks ne tai, koks yra tinkamas elgesys, o tik tam tikra etiketė, kuri tik skatins tą patį elgesį. Jeigu norime, kad vaikas pasitikėtų savimi, kad jis gerai jaustųsi, turime elgtis taip, kad skiepytume jam savivertės jausmą.

Viešas gėdinimas skatina ir tai, kad vaikas praranda pasitikėjimą suaugusiais. Įsivaizduokite, kaip jis turi jaustis, kai pedagogas - suaugęs žmogus, kuris už jį atsakingas, kuris yra didelis ir atrodo šitiek visko galintis - gėdina jį, ir dar viešai. Jeigu norime, kad vaikas užaugtų emociškai sveikas, jis turi pasitikėti suaugusiais. Abipusė pagarba ir meilė yra gyvybiškai svarbūs.

Gėdinimas nemoko tokių vertybių, kaip susitaikymas, bendradarbiavimas, galų gale – nemoko problemų sprendimo. O mes juk norime, kad vaikas mokėtų spręsti problemas. Tad to ir mokykime. 

Kai tėvai sąmoningai apsisprendžia vengti tokių taktikų, kaip viešas gėdinimas, ir ieško teigiamų alternatyvų, vaikas įgyja gebėjimus, kurių jam reikia, kad jis elgtųsi socialiai ir emociškai brandžiai. Tada jis mokosi pasitikėti savimi ir civilizuotai spręsti problemas. 

Kiekvienas vaikas daro klaidų. Kiekvienas suaugęs daro klaidų. Tai yra nepaprastai svarbu tame augimo procese – daryti klaidų ir mokytis iš jų. Taigi, užuot gėdinę vaikus, turime juos mokyti, ir mokyti pagarbiai. 

Yra tokia kinų patarlė: „Pasakyk man, ir aš pamiršiu. Parodyk man, ir aš galbūt prisiminsiu. Bet įtrauk mane į veiklą, ir aš išmoksiu“. Tad turime ne tik modeliuoti tinkamą veiklą, bet ir daryti taip, kad vaikas tai suprastų. Tai reškia, kad turime šnekėtis su vaiku, rodyti jam tinkamo elgesio pavyzdį ir aiškiai pasakyti, ko iš jo tikimės.

Problemas turime spręsti kūrybingai. Tačiau lygiai taip pat turime būti draugiški ir pagarbūs. Ar tai reikalauja daugiau pastangų? Žinoma! Niekas nesakė, kad bus lengva. Reikia gerai pažinoti vaiką, kad žinotum, kokie metodai jį veikia. Reikia nuolat kalbėtis, iš tiesų klausyti, būti čia ir dabar kartu su vaiku, reikia jį draugiškai skatinti.

Tad turime investuoti save - savo smegenis, savo širdį – į vaiką. Visų pirma, turime tikėti, kad vaikas gali, kad jis nėra nemandagus nevykėlis. Taigi, mūsų bausmės ir disciplina turi būti atsakingos.

Kokios galėtų būti auklėjimo alternatyvos? Jų yra pačių įvairiausių. Jeigu vaikas pasielgė netinkamai, jis gali parašyti atsiprašymo laišką. Jūs galite kartu su vaiku skaityti knygas, kurios siunčia teigiamą žinutę, tarkime, apie vaiką, patiriantį patyčias. Tuomet galime jo paklausti, kaip jis jaustųsi tokioje situacijoje. Galime vaiko klausti, kaip išspręsti problemą, negėdinant draugo. 

Turime skirti laiko, kad išmokytume vaiką susitvarkyti, padėti mums. Visų pirma turime patys elgtis su vaiku taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis. 

Man labai liūdna, kai matau vis dar labai daug gėdinamų vaikų. Tai yra stipriai įsišakniję mūsų kultūroje, ir per vieną kartą to neišgyvensime. Gėdinimas mums yra automatinė reakcija. Tai reiškia, kad turime sąmoningai apie tai galvoti, ir sąmoningai to vengti. 

Neturime vaikui parodyti, kas čia viršesnis, ar kas čia šeimininkas. Mūsų tikslas yra abipusė pagarba ir kultūringas bendravimas su vaiku. Tėvystė nėra lengvas darbas. Turime prisiimti atsakomybę, žinodami, kad darysime ir klaidų – tai yra visiškai normalu.

Noriu pasakyti, kad teigiamas elgesys yra užkrečiantis. Gėris skatina gėrį, draugiškumas skatina draugiškumą, pagarba skatina pagarbą.

Atsakant į susirūpinusios mamos laišką, noriu pasakyti, kad toks ugdymas yra netinkamas, ir kad reikia sustabdyti tokį vaiko gėdinimą dėl visų vaikų, esančių toje grupėje, gerovės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.