R.Šalaševičiūtė, iškart prisipažinusi, kad sveikatos apsaugos srityje nieko neišmano, tokiu nuoširdumu kaipmat užsidirbo porą balų. O tada tiesiog pradėjo aiškintis, nuo kurios pusės pradėti srėbti jai paliktą košę.
Ministrė buvo užversta šūsnimis popierių apie neva nusikalstamą medikų veiklą dirbant keliais etatais. Ir galbūt užsidirbant tas nepadoriai dideles algas, jau išvilktas į dienos šviesą jos pirmtako.
Jau spėjusi pasisakyti apie abortus ir vaikų eutanaziją R.Šalaševičiūtė dar turės perversti daug popierių, kad suprastų jai užkrautos naštos svorį, tačiau vieną dalyką ji galėtų padaryti jau dabar. Tai yra suskaičiuoti merdinčių Lietuvos ligoninių lovas ir atsakyti į paprastą klausimą: ar tikrai mūsų šaliai jų tiek reikia? Gal pakaktų mažiau ligoninių, bet geresnių paslaugų?
Oficiali statistika: pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmauja ES. Mūsų šalyje per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiausia vyrų ir moterų, palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų – beveik 430 vyrų ir 230 moterų, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje – atitinkamai vos 50 ir 19. Nedžiugina ir kiti visuomenės sveikatos tyrimai.
Bet štai kitas keistas Eurostato rodiklis. Mes galime pasigirti net 744 lovomis 100 tūkst. gyventojų. Šioje srityje esame Europos pirmūnai. Galima palyginti: Latvijoje – 588, Lenkijoje – 654, Airija – 294 lovos. Net socialinės gerovės bastione Danijoje – vos 349 lovos šimtui tūkst. gyventojų. Kitaip sakant, ką paliko sovietų planuotojai, ketvirtį amžiaus puoselėjame ir nuožmiai giname.
Tačiau kirba maža viltis: galbūt naujoji ministrė suskaičiuos lovas ir ligonius, o tada nuspręs, kad jau metas gelbėti šią sistemą.
