Kiek laiko užtrunka Vilniuje nugriauti nelegaliai pastatytą pastatą? Mažiausiai keletą metų, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau to galima ir nesulaukti, jei statinys priklauso daugybę statybos ir nekilnojamojo turto bendrovių pristeigusiam šešėliniam milijonieriui Sergejui Rachinšteinui.
Karoliniškėse ant parduotuvių stogo jau metus riogso neaiškios paskirties statinio sienos. Jas surentė S.Rachinšteino bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ samdyti statybininkai.
Šiai bendrovei priklauso visas buvusios parduotuvės „Saturnas“ pastatas.
Nurodymai – nė motais
Antstatas ant „Iki“ ir mažesnių parduotuvių stogo turėjo būti nugriautas prieš dvi savaites.
Tai padaryti „Nekilnojamojo turto valdymą“ įpareigojo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Tačiau į Karoliniškes nuvažiavę statybų prižiūrėtojai įsitikino, kad vykdyti jų nurodymų niekas nesiruošia.
Statinys nei griaunamas, nei statomas toliau.
S.Rachinšteinas žino, kad jokios tarnybos darbininkai ant stogo neužlips ir konstrukcijų neišardys.
Pagal įstatymus, tai savo lėšomis turi padaryti patys statytojai.
Ir visai nesvarbu, kad savavališkos konstrukcijos ant parduotuvių stogo kelia grėsmę pirkėjams, o aplinkinių namų gyventojams užstoja vaizdą pro langus.
Paskutinė viltis – teismas
Statybos inspekcijos pareigūnams neliko nieko kita, kaip tik kreiptis į teismą.
Tam jie jau pradėjo ruošti dokumentus.
Kad teismo procesas gali užtrukti keletą metų, jau įsitikino ir patys šios inspekcijos darbuotojai.
Jau dvejus metus jie reikalauja, kad Justiniškių gatvėje būtų nugriautas didžiulis pastatas.
Šioje sostinės vietoje S.Rachinšteino bendrovės be jokių leidimų padidino ir taip didžiulį buvusio banko pastatą.
Per porą metų – nė žingsnio
Šį pastatą išplėtusioms bendrovėms savavališkos statybos aktas buvo surašytas dar 2012 metais.
Tuomet taip pat niekas nepaisė inspektorių reikalavimų nugriauti nelegalų statinį.
Pastato šeimininkai net nebandė šio statinio įteisinti ir nepateikė inspekcijai jo statybą leidžiančių dokumentų.
Praėjusių metų vasarą Statybos inspekcija dėl pastato Justiniškių gatvėje kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo buvo prašoma įpareigoti statytoją pastatą nugriauti savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo.
Šių metų pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Valstybinės teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijos prašymą, tačiau didžiulis pastatas Justiniškių gatvėje stovi kaip stovėjęs.
Pasirodo, S.Rachinšteino atstovai šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui (VAT), ir ilgas bei lėtas procesas pajudėjo iš naujo.
Gegužės mėnesį Statybos inspekcija teismui pateikė prašymą atmesti nepagrįstą statytojų skundą, tačiau šių skundų svarstymui VAT dar neatėjo eilė.
Išsisukti darosi vis sunkiau
* Ilgą laiką verslo partnerius savo gudrybėmis žlugdęs ir beveik visus teismus laimėdavęs S.Rachinšteinas vis dažniau lieka nusivylęs.
* Birželio pradžioje jis neteko vilties praturtėti 7 milijonais litų – tiek pernai jam iš bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ buvo priteisęs Vilniaus apygardos teismas (VAT).
* Bylą dėl Rusijoje pirktų žemės sklypų iš naujo išnagrinėjęs Apeliacinis teismas panaikino praėjusių metų vasarį priimtą VAT sprendimą.
* S.Rachinšteino įsteigta bendrovė „Serneta“ ne tik negaus 7 milijonų litų, bet ir turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Iš bankrutuojančios „Sernetos“ bendrovei „Rivona“ priteista 48 tūkstančiai litų, „Norfos mažmenai“ – beveik 10 tūkstančių litų.
* „Serneta“ valstybei turės atlyginti ir teismo proceso išlaidas – 30 tūkstančių litų. VAT nuo šio mokesčio „Sernetą“ atleisdavo, nes S.Rachinšteino advokatai sugebėdavo įrodyti, kad bendrovės finansinė padėtis labai sunki.
* Praėjusių metų rugsėjį „Sernetai“ buvo iškelta bankroto byla. O dėl galimo šios bendrovės sukčiavimo nukentėję verslininkai rašo pareiškimus prokuratūrai.
* Kovo mėnesį S.Rachinšteinas buvo atsidūręs už grotų. Nors VAT teisėja Jūratė Damanskienė įtariamąjį į laisvę išleido pirma laiko, jam gresia rimti kaltinimai.
* Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra šiuo metu atlieka tyrimą dėl ES paramos lėšų grobstymo.
* Įtariama, kad S.Rachinšteinas siekė pasisavinti apie 10 milijonų litų, tačiau pirmuosius 3 milijonus litų gavusias jo įmones užklupo FNTT tyrėjai.
* Norėdamas įrodyti, kad kuria verslą kaime, S.Rachinšteinas artimų žmonių vardu nusipirko šešias bendroves ir planavo įsigyti dar keturias. Šešėlinis milijonierius jas įsigijo tuomet, kai bendrovės jau buvo pasirašiusios sutartis ES paramai gauti, todėl jam nebereikėjo tvarkyti jokių dokumentų.
* S.Rachinšteino nuosavybe tapusios bendrovės dalyvavo Kaimo plėtros programoje, už kurią atsakinga Žemės ūkio ministerija. Vienos bendrovės Vilniaus ir Trakų rajono kaimuose planavo gaminti baldus, kitos – tiekti tam reikalingą įrangą.
