Šiuo metu ekstremali situacija dėl kiaulių maro galioja septyniose Lietuvos savivaldybėse: Ignalinoje, Trakuose, Varėnoje, Druskininkuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Alytaus rajone.
„Kadangi maras kelia grėsmę vis daugiau savivaldybių, jis gali pakenti visam šalies kiaulininkystės verslui, ekstremali situacija gali būti paskelbta visoje šalyje. Dėl to bus sprendžiama pirmadienį, atsižvelgiant į esamą situaciją“, - portalui lrytas.lt pripažino vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas.
Ekstremalios situacijos Lietuvoje dažniausiai buvo skelbiamos dėl gaisrų ar potvynių, tačiau tik atskirose savivaldybėse.
„Terminas skamba baisiai, tačiau kažkokio didelio pokyčio visos šalies žmonių gyvenime neturėtų būti“, - pripažįsta civilinės saugos specialistai.
Kaip bus kovojama su kiaulių maru, paskelbs ekstremalių situacijų komisija. Greičiausiai bus nutarta toliau naikinti šernus, reiks išskersti kiaules Ignalinos rajone, netoli naujausio kiaulių maro židinio, bus dezinfekuojami iš ten vykstantys automobiliai, ribojamas jų eismas.
Ministras D.Barakauskas aiškina, kad kiekviena ekstremali situacija yra skirtinga, todėl skiriasi ir kovos su nelaime ar grėsme priemonės.
„Situacija yra skelbiama norint pasitelkti visas būtinas valstybės tarnybas ir institucijas, norint pabrėžti, kad ji yra ypatinga ir kelia vienokią ar kitokią grėsmę“, - kalbėjo ministras.
Paramos pagailėjo Anot žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, maro plitimas rodo, jog situacija yra rimta. Antros užkrato bangos Lietuva gali sulaukti rudenį, kai šernai iš Baltarusijos kukurūzų laukų sugrįš į Lietuvos miškus.
Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad Lietuva vėl kels klausimą dėl tvoros su Baltarusija, nors jis yra iš dalies pavėluotas.
„Dabar Europa kasdien patiria apie 4 mln. eurų nuostolių dėl prekybos su Rusija ribojimų. Tvora būtų kainavusi pigiau ir būtų sustabdžiusi užkrato plitimą iš Baltarusijos, iš kurios mes negauname informacijos apie užkratą“, - BNS sakė jis.
J.Milius statyti tvorą siūlė dar pernai vasarą, kai Baltarusijoje nustatytas pirmasis maro židinys, tačiau su tuo nesutiko EK. Apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) vertės tvora iki šiol buvo brangiausia Lietuvos Briuseliui siūloma kovos su užkratu priemonė.
Europos Komisija Lietuvai pernai skyrė 6,73 mln. litų paramos kovai su maru. Tai buvo tik dešimtadalis sumos, kurios jau nuo 2013-ųjų pabaigos prašė Lietuva.
