Kartais automobiliai paliekami tokiose vietose, kad į Klinikų teritoriją negali įvažiuoti net medikų greitosios pagalbos ekipažai, kuriems išties svarbu kuo skubiau pristatyti pacientą.
Dar galima prisiminti gausybę konfliktų, kilusių tarp vairuotojų ir mokestį už automobilių stovėjimą renkančių kontrolierių, policijos pareigūnų. Itin sunkiai sekasi perprasti automobilių statymo ypatumus iš kitų miestų atvykusiems žmonėms. Kartais dėl kilusių konfliktų išties reikėdavo skubios medikų pagalbos.
Dėl visų patirtų nemalonumų skriejo pagiežingos pastabos esą tik Kaune gali būti tokia netvarka.
Po kelerius metus trukusių svarstymų Kauno klinikų vadovai pagaliau paskelbė apie planus gydymo įstaigos teritorijoje statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, pradėjo tvarkyti formalumus.
Klinikų administracijai galima priekaištauti tik dėl per ilgo delsimo. Seniai buvo aišku, kad prieškario metais miesto pakraštyje iškilusių statinių, kurie dabar atsidūrė beveik Kauno centre, iškeldinti į atokesnę vietovę nepavyks – tai pareikalautų milžiniškų investicijų.
Privažiuoji, pakyla užtvaras, palieki automobilį, o vėliau jį pasiimi sausą ir neapsnigtą. Išvažiuojant belieka sumokėti už stovėjimo laiką. Mokėti reikės, tačiau ir dabar mašinų stovėjimas mokamas. Sistema paprasta ir civilizuota, kur nėra vietos jokiems pykčiams ar konfliktams. Visi tai patyrė, kas bent kartą buvo palikęs automobilį Vilniaus oro uosto aikštelėse.
Galima pamanyti, kad išgirdę naujieną gretimose gatvėse įsikūrę kauniečiai netveria džiaugsmu, mat labai greitai nereikės statyti užtvarų, įspėjamųjų ženklų ir eikvoti nervinių ląstelių likučių.
Ne, šie kauniečiai dėl sumanymo pradėjo kurpti skundus. Pirmiausia pasipiktino, kad projektas su jais nederintas. Žinoma, esame ne tik krepšinio, bet ir statybų specialistai, todėl puikiai žinome, kur ir koks statinys gali iškilti, kas jame gali įsikurti.
Didžiausia žmonių baimė – planai iškirsti net du šimtus medžių, augančių būsimos daugiaaukštės aikštelės vietoje.
Žinoma, žaluma miesto gatvėse niekam nekenkia ir tikrai negadina vaizdo, o gretimose gatvėse gyvenantiems kauniečiams užstoja gydymo įstaigos statinius, kurie kartais kelia ne pačių geriausių minčių.
Gaila medžių, tačiau kaip suderinti nesuderinamus dalykus? Uždengti juos milžinišku gaubtu ir viduje tarp kamienų įsprausti daugelio pacientų išsvajotąją aikštelę? Jeigu būtume arabų šeichai, galbūt tikrai galėtume įrengti tokį išskirtinį botanikos sodą. Ne tik su liepomis, gluosniais ar eglėmis, bet ir su palmėmis.
Kol tokių galimybių neturime, reikia ieškoti paprastesnių sprendimų, tačiau kai kuriems kauniečiams jie vis tiek bus blogi. Jeigu Kauno klinikos paskelbtų apie planus statyti požeminę aikštelę, turbūt pasigirstų balsų, kad projektas pakenks vietos kurmių populiacijai arba išnyks dirvožemį purenantys sliekai.
Tokiame fone jau nebestebina paniurzgėjimai, kad kelininkai nevykusiai taiso gatves, nes dėl apriboto eismo kai kuriose miesto vietovėse rytais ir vakarais susidaro didelės spūstys, galima pavėluoti į darbą arba Lampėdžių paplūdimį.
Kalbantieji apie spūstis vasaros mėnesiais Kaune turbūt niekada nebuvo pakliuvę į tikrą spūstį. Apie tai gali vaizdingiau papasakoti sostinėje gyvenantys draugai bei artimieji.
Dar daugiau – kauniečiai piktinosi ir policijos pareigūnais, kurie prieš kelias savaites miesto gatvėmis automobiliu vaikėsi nusikaltėlį, vėliau sukėlusį didelį eismo įvykį. Kaip esą galima viduryje miesto lėkti tokiu dideliu greičiu ir kelti pavojų kitiems žmonėms?
Turbūt patruliai turėjo palinkėti bėgliui gero kelio, kai jis gera valia nesutiko pasipuošti antrankiais? Tie patys aimanuotojai dar garsiau šaukia, kad policija nedirba, kai jiems patiems prireikia pagalbos.
Gal kauniečių genuose užkoduota visada dėl visko niurzgėti ir reikalauti neįvykdomų sprendimų?
„Laikinoji sostinė“
