Elektrinis piemuo ir saugo, ir žudo

„Tai – naujiena“, - gūžčioja pečiais gyvulių augintojai. Reikia „Lesto“ leidimo statant elektrinį aptvarą? „Pirmąkart girdžiu“, - vienas su kitu kalbasi ūkininkai. Ir iš atminties imta traukti įvykius, kai, susipainiojęs „piemens“ laiduose, kažkada žuvo žmogus, gyvulys ar koks iš miško atklydęs gyvūnas.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbailienė

Jul 29, 2014, 6:59 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 4:01 PM

Elektrinis piemuo – tai ne koks nors elektros botagas, kuriuo kerdžius išgena į aptvarus ar iš jų pargena gyvulius. Tai – vielinis ganyklos aptvaras, kuriuo sklinda generatoriaus skleidžiamas elektros impulsas. Prie vielos prisilietusį gyvulį elektra nukrečia. Kartą kitą gavęs „smūgį“, jis nė nebesiartina prie „piemens“ ir nebesiveržia iš ganyklos.

Tačiau po Šilalės rajone įvykusios tragedijos, kai, elektros nutrenkti žuvo du žmonės, elektros tinklus Lietuvoje prižiūrinti „Lesto“ ėmė kalti vinį į sieną: kartoti, jog būtina gauti leidimą statant elektrinius piemenis ties elektros perdavimo linijomis, - jų apsaugos zonoje.

Gyvulius auginantiems ūkininkams tai  – staigmena. Paprastai jie – tvarkingi žmonės, kurie neignoruoja valdžios ar įvairių institucijų reikalavimų.

Bet juk ne tik ūkininkai ganyklose tveria elektrines tvoras. Ir aplink Vilnių pilna miškų, o juose – laukymių, kur miesto pakraščių gyventojai, subedę kuoliukus po pačiais aukštos įtampos laidais, ištempia ant jų vielą. Ir, paleidę ja elektros srovę, atitveria ganyklą avims, ožkoms ar net arkliams. 

 Ūkininkai nerizikuoja

„Ūkininkai, kurie augina mėsinius ar pieninius galvijus, tikrai naudoja ne savadarbius, bet standartizuotus elektrinius piemenis. Jų gyvuliai – brangūs. Todėl jie nerizikuoja. Labai svarbu, kad „piemuo“ būtų kokybiškas, nenutrenktų augintinių“, - sakė Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas.

Standartizuoti piemenys generuoja aukšto dažnio impulsus, kurie nėra pavojingi gyvybei.

Anot specialistų, kiekvienas žmogus gali skirtingai reaguoti į prisilietimus prie elektrinio piemens. Tai priklauso nuo elektrinio piemens elektros srovės stiprumo, įrenginio technologijos, oro sąlygų, žmogaus organizmo jautrumo ir panašiai.

Paprastai, elektrinio piemens srovė nėra pavojinga, kadangi jos tikslas - atgrasinti nuo prisilietimo.   Elektrinio piemens srovės šaltiniai būna ir elektrinio piemens impulsų generatoriai.

A.Rutkausko teigimu, dažniausiai ūkininkai pasirūpina tokiais aptvarais, kuriems srovės impulsus tiekia ne generatoriai, bet akumuliatoriai, pavyzdžiui, traktoriaus. O jei jau ganykla netoli nuo fermos, tuomet naudojamas pats paprasčiausiais maitinimo šaltinis: elektra iš tinklo. 

Ar tokiu atveju reikia elektriko, kad jis pajungtų „piemenį“?

Anot A.Rutkausko, nereikia. Nes elektros impulsų generatorius yra toks paprastas įrenginys, kaip radijo imtuvas. Pakanka jo kištuką įkišti į elektros rozetę. 

„Pats auginu gyvulius. Būna, kad aptvarą tenka užtverti arti kelio ar takelio. Tuomet pakabinu įspėjimą - lentelę su užrašu  „Atsargiai, aukšta įtampa“. Ir savo telefoną užrašau, jei kartais prireiktų išjungti srovę“, - sakė A.Rutkauskas.

Smulkieji - taupo

Vis dėlto mažų ūkių savininkai nesirengia išlaidauti. Dažniausiai jie naudoja savadarbius elektros įtaisus.

„Būna kad vieną kitą gyvulį auginantis žmogus turguje nusiperka savadarbį elektrinį piemenį ir juo paleidžia elektros srovę.

Kiti pasuka dar lengvesniu keliu – sukiša laidus į rozetę ir įjungia piemenį tarsi elektros lemputę.  Mano apylinkėse būta nelaimės, kai žuvo vienas iš kaimynų. Atšventęs pas kitą kaimyną pabaigtuves, naktį namo jis pasuko ne keliuku, bet tiesiai per ganyklas. Susipainiojo savadarbio piemens laiduose. O kai rytą artimieji jo pasigedo, rado nebegyvą“, - prisiminė A.Rutkauskas.

Nelaimių jau būta

2011 m. rugpjūtį nuskriejo žinia apie tai, kad Tauragės rajone elektrinis piemuo mirtinai nutrenkė 59-erių metų vyrą, - ties Gelgaudiškės kaimu jis užlipo ant elektrinio piemens laido ir žuvo.

2007 metų vasarą netoli Telšių esančiame Varnelių kaime savadarbis elektrinis piemuo nukrėtė ketverių metų mergaitę. Piemenių tekėjo 200 V elektros srovė. Mažylė buvo nuvežta į ligoninę, - nuo elektros iškrovos nukentėjusiai mergaitei buvo sutrikusi kraujotaka, vaikas labai išsigando. Anot medikų,  pavojingiausia elektros iškrovos trauma - širdies sustojimas.

Būtina pasirūpinti leidimu

Martynas Burba

„Lesto“ atstovas

„Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško elektros tinklus eksploatuojančių įmonių sutikimo draudžiama įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras – elektros piemenis ir metalines tvoras.

Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad palei 6 ir 10 kV įtampos elektros oro linijas privalo driektis 10 metrų elektros tinklų apsaugos zona. Ties 35 kV įtampos elektros oro linijoms ji – dar platesnė ir siekia 15 metrų.

Žmonės, kurie gauna elektros tinklus eksploatuojančios įmonės raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, privalo juos atlikti taip, kad nepažeistų nurodytų sąlygų.

Nepaisant įspėjimų, gyventojai retai kada, įrengdami tvoras elektros tinklo pasaugos zonoje, suderina tai su „Lesto“. Šiemet jau 45 tvorų statytojai pažeidė elektros tinklų apsaugos zoną, - tiek jų aptiko pati „Lesto“ bendrovė. Maža to, išrašyta beveik 2 tūkst. įspėjimų žmonėms, neteisingai įrengusiems elektrines tvoras.

Elektrinio piemens srovė nėra stipri, tačiau draudžiama jį įrengti elektros tinklų apsaugos zonoje, nesuderinus to su elektros tinklus eksploatuojančia bendrove ir negavus jos leidimo. Juk nutrūkus elektros linijai, elektrinis piemuo gali tapti laidininku. Tai reiškia, jog prisilietus prie jo, elektros srovė gali mirtinai traumuoti žmogų.

Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą, jokiu būdu negalima jo liesti, net priartėti arčiau jo kaip 8 metrai.

Negalima artintis ir liesti ant elektros energijos tiekimo laidų užvirtusių medžių ar išvirtusių tų laidų atramų. Nes ir jie gali būti pavojingi žmogaus gyvybei.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.